Pagal įstatymus oficialų lito kursą ir bazinę valiutą nustato Lietuvos bankas, suderinęs su Vyriausybe. Tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, Lietuvos bankas, suderinęs su Vyriausybe, gali keisti bazinę valiutą ar oficialų lito kursą.
Baikit durniuot su tom devalvacijom, kas čia tokius gandus skleidžia? Niekas nesiruošia, net planų tokių nėra, – emocingai šnekėjo R.Šarkinas.Šarkinas: litas stabilus
„Kalbos apie lito devalvavimą yra visiškai nepagrįstos“, – tokį lakonišką finansų ministro Algirdo Šemetos komentarą perdavė ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino, šiuo metu nėra jokio reikalo atsieti nacionalinės valiutos nuo euro. Tuo nebūtų išspręstos jokios problemos.
„Baikit durniuot su tom devalvacijom, kas čia tokius gandus skleidžia? Niekas nesiruošia, net planų tokių nėra“, – emocingai šnekėjo R.Šarkinas.
Kai kurie finansų ekspertai pažymi, kad devalvavus valiutą laikinai būtų galima išspręsti kai kurias problemas: padidinti šalies produkcijos ir paslaugų konkurencingumą užsienio rinkose ir suteikti galimybę ekonomikai augti dėl padidėjusio eksporto.
Tačiau R.Šarkinas neįžvelgia jokios naudos iš devalvacijos. „Gerai, tarkim, padidės konkurencingumas. Bet tuoj bus reikalaujama didinti darbo užmokestį ir vėl viskas liktų kaip buvę. Devalvavimas neturi pliusų – tik ilgą sąrašą minusų. Būtų sugriauta visa finansų sistema“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Jis teigė, kad šiuo metu litas 129 procentais yra padengtas užsienio valiutos ir aukso atsargomis, tad jokio pavojaus mūsų valiutos stabilumui nėra.
Devalvavus nukentėtų valstybė
„Danske“ banko finansų analitikė Violeta Klivienė teigė, kad apie devalvavimo planus negirdėjusi. „O, net datos jau minimos!" – stebėjosi pašnekovė.
Pasak jos, vertinant iš ekonominės pusės, lito devalvacija neatneštų naudos nei gyventojams, nei valdžios sektoriui. „95–96 proc. valstybės skolos yra eurais, taigi atsiejus litą nuo euro dar labiau padidėtų skolos aptarnavimo sąnaudos. Skolinimasis vidaus rinkoje taip pat daugiausia vyksta eurais, taigi kaip planuota priemonė lito devalvacija būtų visiškai nelogiška ir šiuo metu netinkama“, – kalbėjo V.Klivienė.
Pasak jos, kritus lito kursui, importinės žaliavos pabrangtų. Brangimo nekompensuotų net padidėjęs eksportas. „Manau, kad šiuo metu lito devalvavimas būtų labai netinkama ekonominė politinė priemonė, kuri sukeltų didelę sumaištį“, – teigė finansų analitikė.
Bankuose – ramybė
Indėlius litais į eurus keičiasi tik pavieniai asmenys. SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas teigė, kad kol kas tendencijų, jog žmonės aktyviau keistųsi litus į eurus, nepastebėta.
„Kalbant apie valiutos keitimą, kažkokių tendencijų, kad išaugtų euro ar kitos valiutos paklausa, nėra. Taip pat ir indėliai – visada buvo galimybė indėlius litais keisti indėliais eurais ar atvirkščiai, gyventojai tuo naudojosi. Bet tokių prašymų pagausėjimo nėra“, – teigė A.Žilinskas.
