Kaip rašo „Yahoo News“, JAV ginkluotės užsienyje pardavimai siekė 51,9 mlrd. dolerių (47,53 mlrd. eurų), kai ankstesniais metais sudarė 34,8 mlrd. dolerių (31,88 mlrd. eurų), sakoma JAV Valstybės departamento pranešime. Leidžiami tiesioginiai komerciniai karinės įrangos, paslaugų ir techninių duomenų pardavimai sudarė dar 153,7 mlrd. dolerių (140,89 mlrd. eurų), palyginti su 103,4 mlrd. dolerių (94,78 mlrd. eurų) prieš metus.
Vienas iš šuolio veiksnių – pasaulinės pandemijos, sušvelnėjimas. Be to, po Rusijos invazijos Ukrainoje JAV sąjungininkės Europoje ir Ramiojo vandenyno regione siekė įsigyti JAV ginklų, kad atgrasytų Rusiją bei Kiniją nuo agresijos.
Vieną didžiausių užsakymų 2022 m. pateikė Indonezija, kuri, analitikų nuomone, telkia kariuomenę, skirtą atgrasyti Kinijai. Ji iš JAV užsakė tris dešimtis „Boeing“ lėktuvų F–15ID ir susijusios įrangos už 13,9 mlrd. JAV dolerių (12,73 mlrd. eurų).
Rugsėjį Valstybės departamentas paskelbė apie 1,1 mlrd. JAV dolerių (1,01 mlrd. eurų) vertės ginkluotės paketą Taivanui, į kurį bus įtraukta 60 prieštankinių raketų „Harpoon“ ir 100 taktinių oro raketų „Sidewinder“.
Tuo metu Lenkija, likus kelioms dienoms iki Rusijos invazijos, užsisakė 250 „General Dynamics“ pagamintų tankų „M1 Abrams“, kurių vertė siekė 6 mlrd. JAV dolerių (5,50 mlrd. eurų). Liepą Vokietija užsisakė 8,4 mlrd. JAV dolerių (7,70 mlrd. eurų) vertės „Lockheed Martin“ pagamintų lėktuvų F-35, amunicijos ir susijusios įrangos, motyvuodama „vienybės NATO ir patikimo Rusijos atgrasymo poreikiu.“
Kruopščiai tikrinami buvo Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pateikti užsakymai, kuriuos JAV prezidento Joe Bideno administracija sustabdė dėl abiejų Persijos įlankos šalių dalyvavimo kare Jemene.
Visgi Valstybės departamentas rugpjūtį pranešė Kongresui apie vieną patvirtintą sandorį, pagal kurį Saudo Arabija už daugiau kaip 3 mlrd. dolerių (2,75 mlrd. eurų( įsigis 300 „Raytheon Technologies“ pagamintų raketų „MIM-104E Patriot“, o Jungtiniai Arabų Emyratai už 2,2 mlrd. dolerių (2,02 mlrd. eurų) įsigis 96 „Lockheed Martin“ pagamintas „Terminal High Altitude Area Defense“ sistemas.
J.Bideno administracija į tai žiūri kaip į priemonę tarptautiniams santykiams sutvirtinti ir Amerikos vidaus gynybos pramonės bazei sustiprinti.
Aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas, prižiūrintis ginklų pardavimo procesą, kurį J.Bideno administracija stengiasi supaprastinti, sakė, kad JAV pagalba saugumui turi būti modernizuota, kad atitiktų „tektoninių pokyčių“ momentą.
„Šį istorinį ginklų pardavimo augimą iš dalies paskatino mūsų teikiama saugumo pagalba. Taip didinamas mūsų nacionalinis saugumas ir kartu stiprinami dvišaliai santykiai“, – trečiadienį Meridiano tarptautinio centro renginyje sakė valstybės sekretoriaus padėjėja politiniams ir kariniams reikalams Jessica Lewis.
Gynybos sekretorius Lloydas Ostinas rugpjūtį įsteigė vidinę „Tigro komandą“, kuri turėjo įvertinti užsienio karinės pagalbos perdavimo procesą, siekdama jį paspartinti. Šiai komandai kartu vadovauja Pentagono politikos biuras ir jo įsigijimo ir palaikymo skyrius.
Administracijos pareigūnai teigė, kad sankcijų paveikta Rusijos gynybos pramonė suteikia galimybę JAV ir Vakarų gynybos įmonėms perimti Maskvos užimtą rinkos dalį. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, 2021 m. Rusija buvo antra pagal dydį ginklų eksportuotoja po JAV, o pagrindiniai jos klientai buvo Indija, Kinija ir Egiptas.
Parengtose pastabose, kurias gavo „Defense News“, J.Lewis teigė, kad JAV skatina Rytų Europos sąjungininkus atsisakyti Rusijoje pagamintos įrangos ir pakeisti ją amerikietiška, pasitelkdamos dotacijas, karinius mokymus ir kitas priemones.
„Atsisakydami rusiškos įrangos mes turime vienetinę galimybę nustatyti ateinančių kelių dešimtmečių kursą. Tai neapsiriboja vien ginkluote, bet apima ir techninę priežiūrą, mokymus, karines pratybas ir kt.“, – sakė ji.
Taivanas perka JAV ginklus, bet Vašingtonas vėluoja juos pristatyti
Su pandemija susijusios įsigijimo problemos lėmė JAV atsilikimą pristatant Taivanui 14,2 mlrd. dolerių (13 mlrd. eurų) vertės karinę įrangą, kurią sala įsigijo nuo 2019 m. Tarp vėluojamos pristatyti įrangos buvo ir Taivano už 8 mlrd. dolerių (7,33 mlrd. eurų) įsigyti 66 naikintuvai F-16, taip pat mažesnės asimetrinės ginkluotės sistemos, kurios, Vašingtono nuomone, būtų naudingos atgrasant ir užkertant kelią galimai Kinijos invazijai.
Kinija laiko Taivaną savo teritorija, o jos lyderiai yra pažadėję kada nors grąžinti ją į Pekino kontrolę, prireikus – jėga.
Kalbėdama apie JAV ginklų perdavimo Taivanui vėlavimą J.Lewis sakė, kad JAV turi „veikti greičiau“, įspėdama, kad neužtenka „apginkluoti Ukrainą ir paremti Taivano gynybos pajėgumus“, jei ginklų reikia laukti metų metus.
„Dėl ilgų gamybos terminų mes praleisime šią galimybę. Toks vėlavimas mažina JAV gynybos pramonės konkurencingumą, o kai kuriais atvejais daro neigiamą poveikį mūsų sąjungininkų ir partnerių saugumui“, – sakė J.Lewis.
