Mindaugas Ratkevičius, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas sako, kad pernai ne kartą buvo apgadinti ir saulės kolektoriai, ir saulės elektrinės. Labiausiai tokio tipo įranga nukentėjo šiaurinėje Lietuvos dalyje.
Vidutinė dėl ekstremalių oro sąlygų saulės elektrinių turėtojų patirtų nuostolių suma, anot M.Ratkevičiaus, pernai sudarė apie 1200 Eur. Didžiausia privačių klientų patirta žala siekė apie 5700 eurų.
Ar elektrinei reikia atskiro draudimo?
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, nutolusioms saulės elektrinėms daugiausiai žalos pridaro stichijos – kruša ir vėtros. Tačiau nuostolių gali pridaryti ir šlapias, sunkus sniegas bei virstantys medžiai. Saulės elektrinėms ir kolektoriams, ypač įrengtiems ant pastatų stogų, grėsmę kelia ir gaisrai.
„Vėtra ir kruša pas mus, Lietuvoje, yra pasikartojantys reiškiniai, kurių galima tikėtis bent kelis kartus per metus. Šiuolaikiniai fotovoltiniai elementai yra gana tvirti. Tačiau didesni ledokšniai celes vis tiek gali apgadinti. Savo ruožtu, smarkios audros, būna, nuplėšo nuo laikančiųjų konstrukcijų visus modulius, aplamdo pačias konstrukcijas. Grėsmę kelia ir ugnis. Gaisrai turtui paprastai pridaro daugiausia žalos. Tiesa, gaisro pavojus aktualiausias jėgaines ant nuosavo stogo turintiems vartotojams“, – sako BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
Jis paaiškina, kad nutolusias saulės elektrines stato, prižiūri ir valdo verslas, o gyventojai už tam tikrą mokestį jomis naudojasi. Tokiais atvejais privatūs vartotojai gali nesukti sau galvos ir dėl galimos žalos joms – stichijos ir kitos nelaimės šiuo atveju yra verslo rūpestis.
Tuo metu už jėgaines, įrengtas ant nuosavo stogo, atsakingas yra pats gyventojas. Tačiau pašnekovas ramina – atskiro draudimo saulės elektrinėms ir kolektoriams nereikia. NT draudimas apima ir elektrinę ant namo stogo.
Nekompetentingi meistrai
Draudimo bendrovės pernai priskaičiavo nemažai nuostolių ir dėl to, kad dėl išaugusios saulės elektrinių paklausos žmonės naudojasi ne tik profesionalių montuotojų paslaugomis. Žmogus nebūtinai iš karto supras, kad saulės elektrinės elementai sumontuoti netinkamai. Daugeliu atvejų defektai pasimato tik bėgant laikui, ypač susidarius sudėtingoms orų sąlygoms.
Fiksuota nuostolių sodo nameliuose bei ūkiniuose pastatuose. Tad verta pagalvoti ne tik apie pagrindinių namų, bet ir sodybų bei sodo namelių apsaugą, ypač jei sode ar sodyboje įrengta saulės elektrinė.
Saulės ir vėjo elektrinių dar daugės
Lietuvos energetikos sektoriuje iššūkių netrūksta, tačiau pagrindinis tikslas yra aiškus – nacionalinės žaliosios elektros generacijos didinimas. Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030-ųjų visiškai apsirūpinti vietine elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių. Tam statomi dideli komerciniai saulės ir vėjo parkai.
Tačiau tiek ekspertai, tiek energetikos rinkos dalyviai neabejoja, kad dar daugės ir gaminančių buitinių vartotojų, tiek norinčių įsirengti saulės elementus ant nuosavo stogo, tiek nutolusioje elektrinėje. Juoba kad valstybės parama šiam tikslui vis dar yra siūloma. 2024 m. gyventojų saulės elektrinių plėtrai numatyta skirti apie 85 mln. eurų.
Naujakuriai saulės elektrines jau mato kaip būtinąjį elementą namui. Tai tarsi higiena, ypač jei žmogus turi elektromobilį ar iš tinklo įkraunamą hibridą.
Energetikos sektoriaus atstovai pastebi, kad pernai labai padidėjo nutolusių saulės elektrinių populiarumas. Šių metų pradžioje nutolusiose jėgainėse elektrą gaminančių vartotojų buvo jau beveik 30 tūkstančių. Tai maždaug trečdalis visų gaminančių vartotojų.
Ekspertų teigimu, nutolusios elektrinės – patrauklus sprendimas gyventojams, kurie nori tapti gaminančiais vartotojais, bet neturi vietos saulės moduliams (pvz. daugiabučių gyventojams). Taip pat tiems, kurie turi ribotą elektros įvado galią.
