Kalbėdama apie pastarojo meto pokyčius atsinaujinančių šaltinių energetikos sektoriuje, Agnė Bagočiutė akcentavo didžiulį proveržį ir įspūdingus skaičius: „2019 metais gaminančių saulės ir vėjo energijos vartotojų buvo per 3 tūkst. Šiuo metu skaičiuojame per 100 tūkst. Vien per pastarąjį pusmetį atsirado per 20 tūkst. naujų gamintojų.“
Akcentavo didžiulį proveržį ir įspūdingus skaičius.
Taip pat išaugo ir saulės elektrinių galia. Pasak A.Bagočiutės, dar neseniai siekėme generuoti 1 gigavatą energijos iš saulės elektrinių – tai pavyko pasiekti praėjusių metų lapkritį. Šiuo metu generuojame beveik 1,5 gigavato saulės elektrinių galios. Per šių metų pusmetį saulės elektrinės pagamino tiek energijos, kiek per visus 2023 m.
Pastaruoju metu vėjo elektrinių plėtra šiek tiek lėtesnė nei saulės, nes jų įrengimui reikia ilgesnio laikotarpio, tačiau irgi pasiekėme 1,3 gigavatus.
„Šiais metais vėjo jėgainės elektros pagamino daugiau nei kartu sudėjus per pastaruosius trejus metus. Pasiekti laimėjimai atsinaujinančių šaltinių energetikos sektoriuje – didelio darbo rezultatas, kurį lėmė ne tik valstybės skiriami finansai, bet ir teisinis reguliavimas“, – teigia A.Bagočiutė.
Svarbus ne tik finansavimas, bet ir teisinis reguliavimas
Ką reikėtų dar patobulinti, kad perėjimas prie atsinaujinančios energetikos būtų sklandesnis ir greitesnis? Pasak A.Bagočiutės, visada yra ką tobulinti, ir būtume neteisūs sakydami, kad galime sustoti. Kita vertus, didžiulis proveržis, kurį dabar matome, įvyko dėl priimtų sprendimų, ypač 2020-2022 metų laikotarpyje.
„Energetikos ministerija inicijavo sprendimus, kurie sumažino perteklinius biurokratinius reikalavimus, supaprastino poveikio aplinkai analizę ir panašias procedūras. Tai lėmė, kad gaminančių vartotojų išaugo dvigubai per metus. Lietuvos gyventojai dėl finansinės paramos ir palankesnio reguliavimo jaučia finansinę naudą ir tikrai yra aktyvūs įsirengdami savo saulės elektrines“, – tvirtina agentūros vadovė.
Lietuvos gyventojai dėl finansinės paramos ir palankesnio reguliavimo jaučia finansinę naudą ir tikrai yra aktyvūs įsirengdami savo saulės elektrines.
Be abejo, šiems pokyčiams pagrindas padėtas jau seniau, pradžia galima laikyti 2011 m., kai atsirado pirmieji komerciniai saulės parkai. 2017-2019 m. daugiau dėmesio buvo skiriama gaminantiems vartotojams.
Kaupimo įrenginiai subalansuoja gaminimą ir vartojimą
Atsinaujinančių šaltinių energetikos sektoriuje ypač svarbūs kaupimo įrenginiai, kurie subalansuoja gaminimą ir vartojimą. A.Bagočiutė pabrėžia, kad kaupimo įrenginiai yra labai svarbi energetikos sistemos dalis, nes ne visada pučia vėjas ir šviečia saulė: „Tais laikotarpiais, kai pagaminama daugiau nei suvartojama, galima panaudoti kaupimo įrenginius, o sukauptą energiją suvartoti tada, kai jos labiausiai reikia.“
Energijos gaminimo ir vartojimo subalansavimas vykdomas valstybiniu lygiu, remiami ir gaminantys vartotojai. Ūkininkai, smulkus ir vidutinis verslas vėl galės kreiptis dėl paramos įsigyjant kaupimo įrenginius. Nedideli kaupimo įrenginiai skirti namų ūkiams, verslui pritaikyti dideli, megavato talpos kaupikliai.
Šiais metais atsijungsime nuo BRELL
„Kaip vyksta mūsų energetinės sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklu“, – klausė A.Puklevičius. Pasak A.Bagočiutės, šiuo metu atliekami paskutiniai parengiamieji darbai – pagal Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimą, rugpjūčio 8 d turėtų būti informuojama apie pasitraukimą iš postsovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija.
Lietuva jaučiasi rami ir pasiruošusi.
„Lietuva jaučiasi rami ir pasiruošusi, nes šiam procesui buvo ruošiamasi ne vienerius metus, buvo atlikti sėkmingi bandymai praėjusiais metais. Plėtojamos jungtys su Europa, atliekami kiti panašūs parengiamieji darbai, kurie leistų jaustis saugiai“, – teigė agentūros vadovė.
Vis dar gajus mitas – elektra iš saulės ir vėjo yra brangi
Vis dar gajus mitas – kam naudoti brangią atsinaujinančių šaltinių energiją, jei galima pigiai nusipirkti energijos, pagamintos naudojant tradicinį iškastinį kurą? A.Bagočiutė pritaria, kad tai mitas. Remiantis ekspertų ir tarptautinės energetikos agentūros, kurios narė yra ir Lietuva, skaičiavimais, vėjo ir saulės elektrinėse pagaminama energija yra maždaug apie 40 proc. pigesnė nei elektrinėse, kuriose elektra pagaminama iš anglies. Ir apie 50 proc. pigesnė už elektrą, pagamintą iš dujų.
A.Bagočiutė prisimena šių metų sausio 4-6 dienas, kai Suomijoje sustojo vienas iš atominės elektrinės blokų, tuo metu nebuvo sausumos vėjo, todėl elektros kainos staiga šoktelėjo į viršų ir tai pajuto visi gyventojai. „Tuo metu stebėjome, kad jūroje buvo pakankamai daug vėjo. Jeigu būtų jau įrengtas vėjo jėgainių jūroje parkas, elektra būtų pigesnė“, – sakė agentūros vadovė.
Elektros energijos eksportas į Lenkiją ir Latviją
Lietuvos energetikos agentūros kartu su partneriais, JAV nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija, modeliavo sistemą pagal skirtingus scenarijus ir net pagal labiausiai pesimistinį scenarijų, tikėtina, kad 2030 m. Lietuva ne tik visiškai apsirūpins elektros energija iš atsinaujinančių išteklių, bet ir taps energiją eksportuojančia valstybe – pagrindinės kryptys Lenkija ir Latvija.
„Be abejo, reikėtų paminėti tam tikrus elektros energijos gamybos svyravimus, kai prireiks importuoti energiją, greičiausiai iš Suomijos“, – patikslina A.Bagočiutė.
Ateityje energijos reikės daugiau, bet ir vartosime išmaniau
Lietuvos energetikos agentūros vadovė teigia, kad pagal bendras prognozes, dėl skaitmenizacijos ir didesnės elektrifikacijos elektros energijos vartojimas turėtų augti. Kita vertus, EK ir visos ES šalys kartu sutarusios priėmė direktyvą dėl energetinio efektyvumo.
„Energiją vartoti efektyviai – tai nereiškia, kad viską turi išjungti, bet reikia vartoti protingai. Jei apžvelgsime pastaruosius metus, reikėtų paminėti, kad energijos vartojimas Lietuvoje yra panašus, nėra didelio augimo. Prognozuojama, kad vartojimas augs, tokiai dinamikai ruošiamasi, bet kartu turime galvoti ir apie efektyvesnį elektros vartojimą“, – sakė A.Bagočiutė.
