„Na, iš esmės apgailėtina retorika“, – paklaustas, kaip vertina Lietuvos bankų asociacijos (LBA) išsakytus įspėjimus, atsakė premjeras.
Pasak jo, pora dešimtmečių nebuvo tokios grubios verslo šantažo formos, kai „pareiškiama, kad visi mokesčiai, kurie gali atsirasti, bus permetami ant vartotojų pečių“.
„Aš tik norėčiau priminti pelnus, kokius turėjo Lietuvoje veikiantys bankai arba jų filialai. Tai praėjusiais metais, Lietuvos žmonės turėtų žinoti, (…) beveik 258 mln. eurų. Ir tai didžiausias pelnas nuo 2009 metų, kada buvo nuosmukio laikotarpis. Pelnas, lyginant su 2017 metais, padidėjo beveik dvigubai, 120 mln. eurų“, – skaičiavo premjeras.
Jis pastebėjo, kad kreditų palūkanų normos Lietuvoje „yra šiek tiek aukštesnės nei euro zonos vidurkis, matyt, čia ir yra rezervas, kuris didina pelną.“
Premjeras apgailestavo, kad bankai veikia oligopolijos sąlygomis, tarp jų nėra konkurencijos, ir turėdami tokias geras sąlygas veiklai net nediskutuoja apie galimybes, o iš karto pareiškia ultimatumus.
„Net diskusijos nebuvimas arba iš karto ultimatumų pareiškimas ar vartotojų gąsdinimai rodo, kad tai nepanašu į socialiai atsakingą verslą. Mano galva, tai yra apgailėtina“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jis patikino, kad siūlymas bus svarstomas Seime, Vyriausybė teiks pastabas, o mokestis įsigalioti galėtų jau kitąmet.
„Mes svarstome rimtai ir nenorime pasiduoti jokiam šantažui, kuriuo bandoma paveikti tiek vartotojus, tiek Lietuvos valstybę. (…) Pati idėja išsakyta sulaukė tokios neadekvačios reakcijos“, – sakė S.Skvernelis.
15min primena, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pasiūlė apmokestinti bankų turtą 0,4 proc. mokesčiu ir taip surinkti papildomus 100 mln. eurų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis dabar mini kitokį skaičių – 40 mln. eurų.
Pasak S.Skvernelio, tiksli apimtis paaiškės tuomet, kai bus pateikti konkretūs pasiūlymai.
