Šiemet pirmą pusmetį buvo suplanuota įvykdyti 53 veiksmus, tačiau 40 proc., arba 21 veiksmas vėluoja. Įgyvendinti 32 veiksmai, nurodoma premjero Sauliaus Skvernelio teikiamame dokumente.
Iš 2017–2018 metais suplanuoto 431 veiksmo vis dar neįgyvendinti iki galo 38 veiksmai, arba 9 procentai.
Pasitarimo protokole ketinama „pavesti ministrams užtikrinti, kad vėluojami įvykdyti veiksmai būtų kuo skubiau įvykdyti“.
Teikime nurodoma, kad ataskaita parengta apibendrinus ministerijų iki 2019 m. liepos 15 d. Stebėsenos informacinėje sistemoje pateiktą informaciją apie Plano vykdymo rezultatus. Tai nėra išorinė analizė – Vyriausybės darbų planas anksčiau galėjo būti koreguojamas ir dabartinė versija nebūtinai apima visus anksčiau planuotus darbus.
Velkasi aplinkos, švietimo, vidaus reikalų sričių darbai
Daugiausia neatliktų darbų iš 2017–2018 metų velkasi Aplinkos ministerijoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) bei Vidaus reikalų ministerijoje – atitinkamai 12, 6 ir 6 darbai.
Aplinkos ministerijoje įstrigo individualių nuotekų tvarkymo apskaitos ir kontrolės sistema, transporto priemonių poveikio aplinkai įvertinimas, atsakomybės už žemės gelmių išteklių naudojimo pažeidimus reglamentavimas, grunto naudojimo tvarkos pakeitimas, teisės aktų projektai ir pan.
ŠMSM dėl finansinių galimybių stokos vėluoja nemokamo aukštojo mokslo bakalauro studijose įgyvendinimas, vėluoja profesinio mokymo finansavimo metodika, studentų socialinės paramos sistemos atnaujinimas, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos koregavimas. Taip pat vėluoja sutarčių su aukštosiomis mokyklomis dėl pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sudarymas. Vėluoja ir planuotas mechanizmas, kuris kompensuotų įmonių išlaidas dėl mokymų pameistrystės forma.
3 darbai neatlikti Sveikatos apsaugos ministerijoje: laukiama Seimo sprendimų dėl mažas pajamas ganančių gyventojų išlaidų vaistams sumažinimo, vėluoja savižudybės prevencijos prioritetų nustatymas, taip pat farmacijos darbuotojų kompetencijos kėlimui skirtas modelis.
Vidaus reikalų ministerija kartu su kitomis ministerijoms vėluoja reglamentuoti E.rezidento statusą siekiant nustatyti, kad įmonei įsteigti ir valdyti nereikia atvykti į Lietuvą. Ministerijoje vėluoja sklandus perėjimas prie kompetencijomis grįstos žmogiškųjų išteklių vadybos, pareigūnų rengimo institucionalizavimas, viešųjų ir administracinių paslaugų kokybės vertinimo sistemos sukūrimas ir kt. darbai.
Šiemetiniai darbai jau atidėliojami
40 proc. šiemet pirmą pusmetį numatytų darbų taip pat vėluoja.
Energetikos ministerija vėluoja atlikti izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą – argumentuojama, kad Estijos ir Latvijos operatoriai nusprendė atidėti dalyvavimą tokiame bandyme, nurodoma ataskaitoje.
Sveikatos apsaugos ministerija vėluoja pritraukti gydytojų į regionus, kur jų trūksta, taip pat vėluojama sudaryti „Išmintingą vaistų sąrašą“ ir teikti informaciją gyventojams apie racionalų vaistų vartojimą, vėluoja ir vyresnio amžiaus žmonėms palankios įstaigos aprašo sukūrimas ir tokios įstaigos vertinimo kriterijų nustatymas, nurodoma Vyriausybės ataskaitoje.
Aplinkos ministerija vėluoja paruošti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, įtvirtinančias įmonių stambinimo modelį, taip pat vėluojama patobulinti atskaitymų sistemą miškų savininkams.
Susisiekimo ministerija buvo numačiusi iki II ketv. pabaigos įdiegti kombinuoto maršruto ir kombinuoto bilieto sistemą. Taip pat ministerija vėluoja įgyvendinti Lietuvos oro uostų efektyvesnio valdymo modelį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vėluoja patvirtinti ir įgyvendinti mokinių pasiekimų kaupiamojo vertinimo sampratą, taip pat sukurti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės vertinimo sistemą.
Kultūros ministerija vėluoja įgyvendinti kultūros darbuotojų bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų (gebėjimų) tobulinimo modelį, taip pat kultūros įstaigų veiklos kokybės vertinimo sistemą, susiejančią finansavimą su veiklos rezultatais. Kitas vėluojantis darbas – Pilietiškai ir kultūriškai atsakingos bei pliuralistinės žiniasklaidos skatinimo modelio atnaujinimas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde, mat laukiama Seimo sprendimo.
Finansų ministerija jau turėjo būti sukūrusi viešųjų išlaidų priežiūros mechanizmą ir jį integruoti į 2020-2022 m. biudžeto formavimo procesą, šis darbas vėluoja. Ministerija taip pat vėluoja peržiūrėti valstybės investicijų planavimo procesus ir nustatyti projektų atrankos, finansavimo ir valdymo principus.
Vidaus reikalų ministerija vėluoja įdiegti Europos skubios pagalbos centrų asociacijos rekomenduojamą skubios pagalbos skambučių centrų valdymo standartą Bendrajame pagalbos centre. Taip pat vėluojama sukurti skaidrią ir bendrą valstybės tarnautojų lyderystės kompetencijų ugdymo sistemą, taip pat kompetencijų valdymo, veiklos vertinimo ir asmens e.bylų tvarkymo sistemą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija buvo pasižadėjusi sukurti paskatas pritraukti stambias gamybos investicijas, tačiau šiuo metu dar laukiama EK išvadų dėl pateiktų projektų.
Teisingumo ministerija vėluoja parengti vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas, siekiant sukurti bendrą ginčų neteisminio sprendimo sistemą.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimų parengimas ir priėmimas siekiant sukurti bendrą ginčų neteisminio sprendimo sistemą ir praplėsti socialinių partnerių įsitraukimą.
Žemės ūkio ministerija parengė pataisas, skirtas valdyti žemės ūkio gamybos rizikas, įsteigiant rizikų valdymo fondą, tačiau pataisos įstrigo Seime.