Į kelionę po populiarias sostinės užeigas kartu su 15min žurnalistu Valdemaru Šukšta išsiruošėme šeštadienį dešimtą valandą vakare. Gal dėl to, kad vėsu, o gal dėl to, kad laikas ankstyvas, Vilniaus senamiestis neįsiaudrinęs, nusprendusių pasilinksminti ne per daugiausiai.
„Piano Man“
Savo eksperimentą pradedame nuo Islandijos gatvėje įsikūrusio „Piano Man“ baro, prie kurio durų iš karto sutinkame apsaugininką. Šis maloniai šypsosi ir prašo manęs asmens tapatybės dokumento. Patikrinęs, įleidžia pro duris.
Bandome prasibrauti prie baro. Paprašius alaus, barmenas nedvejodamas priima užsakymą. Sako netikrinantis asmens dokumentų „nebent kyla įtarimas“ – esą tai apsaugos darbuotojo atsakomybė. Barmenas aiškina dirbantis septynerius metus, tad „atpažįstantis žmones iš veido“ ir priduria tikintis, kad esu 20-ies.
Pasiteiravus, ar šią savaitę, kai įsigaliojo nauja Alkoholio kontrolės įstatymo redakcija, teko kilus įtarimui prašyti kieno nors pažymėjimo, darbuotojas atsakė, kad taip. Tąkart, anot jo, alkoholio bandė įsigyti 20-metis.
„La Birra“
Kita stotelė – alinė „La Birra“. Lankiausi čia seniai, tačiau nuo pirmųjų studijų metų šią vietą pamenu kaip tokią, kurioje nebrandūs jaunuoliai vakarą su bokalu leidžia susispaudę it silkės. Šį kartą čia ramu, o ir publika vyresnė.
Kaip ir „Piano Man'e“, prie siaurų baro durų įsitaisęs ant kėdės budi apsauginis. Žvilgteli, bet tapatybės kortelės neprašo. Kulniuojame prie baro, tačiau ir čia viskas kaip per sviestą – paprašius vyno, barmenė ima ir pila. Jeigu reikėtų tikrinti dar ir gėrimus perkančių asmenų amžių, – tikina ji, – nespėtų aptarnauti klientų. Be to, kaip priduria mergina, asmens dokumento turėjo prašyti apsauginis. Taigi grįžtame prie jo.
Paklaustas, kodėl man įeinant netikrino amžiaus, vyras šiek tiek sunerimsta, sako „nematantis įtarimo, kad man gali būti mažiau nei 20“. Tada visgi pasitikslina amžiaus ir paprašo pažymėjimo. Teigiu, kad asmens tapatybę liudijančio dokumento jis privalo prašyti, kai kyla abejonė ar man yra 25-eri. Rodos, šio pasakymo darbuotojas nesupranta – esą „kam 25-erių, jeigu užtenka 20-ies?“. Šnektelėję keliaujame kitur.
„Drops“
Toliau Vilniaus gatve – baras „Drops“. Įeiname, kairėje – prisėdęs spindinčios holivudinės šypsenos apsaugos darbuotojas. „Kiek metų?“ – klausia. „Spėk“, – sakau. „Jeigu pasakysiu, kad 18-ka, patikėsit? – priduriu, o šis krizena. – Dokumentą turit?“. „Turiu, – patvirtinu. – O žinot, kad nuo 20-ies dabar?“ – pasiteirauja vyras. „Jo“, – sakau. Apsauginis nereaguoja į atsakymą, tad klausiu: „Tai tikrinsit dokumentą, ar ne?“. Darbuotojas palinksi galva, o aš bandau rankinėje susižvejoti asmens tapatybės kortelę.
Užtrukusi klausiu, ar dokumento prašo visų užėjusiųjų. Apsauginis teigia, kad tik „kai kurių“, o tuomet pasidomi, „kodėl taip pykstu“ – matyt taip interpretuoja mano klausimų laviną. „Aš nepykstu“, – patikinu. „Tai gerai, kad jaunai atrodot, – teigia jis. – Ne, šiaip, dėl įdomumo, nes su kapišonu ėjot“, – teisinasi apsauginis man tiesiant dokumentą. Tapatybės kortelės vyras į rankas neima, tik užmeta akį. „Čia pažiūrėjot, skaitosi?“ – nusistebiu, nes gimimo data jo nedomina.
Ten prie durų turėjo tikrint. Jeigu prie durų nieko nebus, tada tikrinsim.
Prie baro sukasi du barmenai. Vieno užklausiu, ar netikrina pažymėjimų. Sako, kad tikrina, bet ne jie, o apsauginis. „Ten prie durų turėjo tikrint. Jeigu prie durų nieko nebus, tada tikrinsim“, – žvilgtelėdamas į išėjimą sako jaunuolis. „Kodėl klausiat?“ – tikslinasi. „Eksperimentą darau“, – atsakau. „Kiek metų jums?“ – toliau klausia barmenas. Man paprašius spėti, kandžiai pašmaikštauja, kad trylika. Nesulaukę deramo dėmesio amžiui, pėdiname į kitą vietą.
„Tapp'o Doro“
Ketvirtasis kelyje – Vokiečių gatvėje įsikūręs baras „Tapp'o Doro“. Atsiskaitymas, kas šiais laikais šiek tiek stebina, – tik grynais. Laikrodis rodo po vidurnakčio, tad klientų netrūksta. Viduje netoli durų slankioja juodai vilkintis apsauginis, tačiau sunku iš karto perprasti, ar čia tikrai jis, o gal eilinis lankytojas? Visgi dėmesio į mus, ką tik įžengusius pro duris, kitaip nei prieš tai lankytose vietose, vyras neatkreipia. Sukam prie gėrimų.
„O pažymėjimo neprašysit?“ – tiesiu pinigus ir klausiu merginos, atnešusios taurę vyno. „Tai parodyk tą pažymėjimą, – atšauna ji bei pasidomi, – o ką, visur prašinėja?“ „Jo, – sakau, – dėl to ir klausiu.“
Šiaip neprašyčiau. Aš nežinau, jūs biškį vyresni atrodot. Tu iš veido ganėtinai jaunai atrodai.
Barmenė aiškina nujaučianti, kurie asmenys yra jaunesni nei 20-ies metų, atpažįstanti tokius iš elgesio, iš aprangos. Paklausta, ar per praėjusią savaitę teko „prigauti“ 18–19-mečių, norėjusių įsigyti alkoholinių gėrimų, atsako, kad ne. Tačiau priėjusi kolegė dalijasi kitokia patirtimi – tikina atpažinusi daug gudraujančių, tarp jų – ir 16-metę.
„Bukowski“
Artėja pirma valanda nakties. Pabaigai nusitaikome į remontuojamą šiek tiek nuo pagrindinių gatvių nutolusį barą „Bukowski“. Užeinam, apsaugos – nė kvapo, o ir laisvų kėdžių netrūksta.
Barmenė priima užsakymą. „O pažymėjimo neprašysit? – klausiu vėl. – Tai, kad jau pati siūlaisi parodyti... Bet šiaip neprašyčiau. Aš nežinau, jūs biškį vyresni atrodot. Tu iš veido ganėtinai jaunai atrodai“, – žiūrėdama į mane kalba mergina ir priduria, kad į barą retai užsuka 20-ies nesulaukęs jaunimas – jis esą išsiskiria, tad ir atpažinti nesunku. „Ir šiaip 20-mečiai tokie hihi haha, labai jaučias pagal užsakymus, ką užsakinėja, ir iš elgesio labai matyti, iš tikrųjų“, – apie tai, kaip sprendžia apie klientų amžių, pasakoja barmenė.
Rezultatai – 1/5
Įstatymo nuostata „kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, [pardavėjai] privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą“ Vilniaus baruose neveikia – tik viename iš penkių buvo patikrintas mano amžius. Tiesa, vertėtų nepamiršti, kad baras „Piano Man“ buvo pirmasis į kurį užsukome – gal tuomet, ankstyvą vakarą, dar nebuvo išblėsęs apsaugos darbuotojo pareigingumas.
Nuo sausio 1-osios Lietuvoje įsigaliojo nauja prekybos alkoholiu tvarka. Apie ją daugiau – čia. O su įstatymu galite susipažinti čia.
