Atominė jėgainė bus didžiausias infrastruktūros projektas regione per pastaruosius dešimtmečius. Projekto apimtis – 17–18 mlrd. Lt, bet, atsižvelgiant į palūkanas, infliaciją ir valiutų kurso svyravimą, ji gali šoktelti iki 23,5 mln. Lt. Suma – įspūdinga, bet Lietuvos verslininkai, norėdami, kad nubyrėtų ir jiems, privalo atlikti namų darbus nelaukdami, kol prasidės konkursai, įspėja ūkio ministras Rimantas Žylius.
Ministras kviečia vienyti jėgas
Lietuvių laukia rimtos kliūtys: jokios patirties branduolinėse statybose, menki pajėgumai, daugybė konkurentų iš užsienio. Ambasadoriai jau teiraujasi apie projektą, ketinama organizuoti nemažai tarptautinių renginių šia tema.
Pagrindiniais rangovais tikriausiai taps užsieniečiai, lietuvius samdysiantys tik atskiriems darbams. „Turite ypatingas galimybes save pristatyti užsienio įmonėms, užmegzti partnerystę, įdarbinti save, tapti tiltu tarp jų ir AE, – vilioja verslininkus R.Žylius. – Tai bus šlovės valanda, kai būsite labai įdomūs užsienio įmonėms.“
30 proc. – tiek projekto poreikių galėtų patenkinti vietos verslas, taigi, didžioji dalis žadamų pajamų išplauks į užsienį.
Tiesa, jis įspėjo nepiešti ateities rožinėmis spalvomis. „Esame per maži, – pastebi ministras. – Lietuvių bendrovėms teks ieškoti partnerių, nes mūsų technologijų neužteks. Norint gauti didesnį gabalą darbų, reikės susirasti partnerius konkursams laimėti. Norint dalyvauti VAE statyboje partnerystė bus esminis žodis. Iš patirties žinau, kad Lietuvos įmonėms nesiseka su partnerystėmis. Vežame eksportuotojus į Kiniją, o jie sako: ne, su šitais nevažiuosime, nes esame konkurentai. Kai kalbame apie Kinijos rinką, kažkas dar įsivaizduoja, kad gali būti konkurentais… Čia – ne sportas, o verslas. AE yra tokio dydžio projektas, kur laimėsime tik visi kartu, ne po vieną.“
Ministrui pritarė ir VAE vadovas Rimantas Vaitkus: „Kooperacija – viena iš pagrindinių sąlygų, nes darbai bus nestandartinio dydžio. „Hitachi“ visuomet mums tai pabrėžia. Jie statys su sau žinomais rangovais – reikės dirbti tiek su „Hitachi“, tiek su viena iš galingų statybos korporacijų, kuri žino, kaip tilpti į laiko ir biudžeto rėmus.“
Didžioji dalis teks užsieniečiams
Koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju – Japonijos korporacija „Hitachi“ tikimasi pasirašyti iki birželio pabaigos. Po to laukia 283 mln. eurų (980 mln. Lt) kainuosiantys projektavimo darbai, bus skelbiamas statybos rangovo konkursas. Jau dabar akivaizdu, kad lietuvių bendrovėms šiame konkurse nėra ką veikti.
Statybas tikimasi baigti iki 2020–2022 m. Vien jų metu verslui žadama 4–5 mlrd. Lt užsakymų. Statybininkai galėtų pretenduoti į kone pusę šios sumos, projektavimo, licencijavimo ir inžinerinių paslaugų tiekėjai – į 800 mln. Lt.
H.Mykolaitis: „Šitie pinigai nebus lengvai gaunami, kai pigiai perku, brangiai parduodu. Bus atsakingas kvalifikuotas darbas.“
Vietos verslas, daugiausiai transporto ir statybos bendrovės, galės patenkinti iki 30 proc. projekto poreikių, taigi, didžioji dalis žadamų pajamų išplauks į užsienį. Pagal turimus pajėgumus ir technologijas, anot Ūkio ministerijos, šalies bei regiono įmonės galės konkuruoti dėl projektavimo, aikštelės paruošimo, bendrų statybos darbų, montavimo, instaliavimo užsakymų, tiekti pagalbinę įrangą ir statybines medžiagas.
Be to, reikės tiesiogiai su statyba nesusijusių paslaugų ir infrastruktūros: viešbučių, kavinių, kelių, kurių vertę apskaičiuoti nelengva. „IAE veikimo metu visas miestas iš to gyveno. Statybos metu tai yra didelis ekonominis stimulas ūkiui“, – „15min“ teigė R.Vaitkus.
Jo įsitikinimu, „darbų apimtys tokios, kad atskiros mūsų įmonės nė viena nepajėgs to padaryti“. Lietuvių bendrovėse dirba vietos žmonės, jos išmano šalies įstatymus ir darbo kultūrą, turi kitų privalumų. Bet konkursuose bus tikimasi efektyviausios kainos, todėl rengti konkursus tik vietos verslininkams ir neįsileisti užsieniečių nepavyks.
Valdžia gundo dar vienu skaičiumi – regione VAE statybos turėtų sukurti iki 6 tūkst. darbo vietų. Tačiau aplinkosaugos bendrijos „Atgaja“ atstovas Linas Vainius, prisimindamas Suomijos patirtį, tuo abejoja: ten esą tik 23 proc. darbuotojų buvo suomiai ir tik ketvirtadalis investicijų liko šalyje. R.Vaitkus sakė, kad apie 6 tūkst. žmonių turėtų dirbti per AE statybos piką.
Ūkio ministerija ir viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ rudenį planuoja mokymus inžinerinės pramonės ir statybų sektoriaus įmonėms. Dalį pasiruošimo VAE projektui išlaidų, pavyzdžiui, sertifikatams gauti, žadama padengti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (pagal priemonę „Procesas LT“ planuojama paskirstyti 7 mln. Lt). Su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija deramasi dėl paramos darbuotojų kvalifikacijai kelti.
Įmonės, pageidaujančios dalyvauti AE statybose, gali registruotis potencialiems tiekėjams skirtoje interneto svetainėje.
Gamyba vyks Lenkijoje?
Lietuvos verslininkų svajones apie milijardinius užsakymus slopina ne tik patirties ir pajėgumų trūkumas, bet ir korporacijos „Hitachi“ strategija.
Kovą „Verslo žinios“ pranešė, kad AE skirtų komponentų gamybos „Hitachi“ ketina imtis Lenkijoje. Japonijos koncernas tokių stambių investicijų Lietuvoje nė nesvarsto, nes turi įmonę Lenkijoje, kur ir rengiasi pradėti VAE statybai reikalingų elementų gamybą
„Hitachi“ valdoma Lenkijos bendrovė „GE Energy“ gamina elektrinėms skirtus didelių gabaritų plieno modulius. Tai dažniausiai daroma laivų statyklose, tada šie elementai plukdomi ten, kur statomos elektrinės. Lenkai jau varžosi naujo bloko statybų konkurse Suomijoje.
Ambicijų užtenka, specialistų – nelabai
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija „Linpra“ direktoriaus ir viceprezidento dr. Henriko Mykolaičio teigimu, mūsų šalies bendroves VAE statyba vilioja ne vien dėl nemažų pajamų, bet ir naujos patirties, augimo, tobulėjimo galimybių.
Šios organizacijos, kuri vienija per 80 metalo gaminių, mašinų, įrangos, prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos įmonių, atstovai domėjosi, kaip naujas AE reaktorius statomas Suomijoje. Ten į projektą iš viso įtraukta apie 5 tūkstančius įmonių, kartais vienu metu jų dirbdavo 2 tūkstančiai. Jėgainės statybos yra daugiapakopė organizacinė sistema, vieni rangovai samdo kitus.
H.Mykolaičio spėjimu, už vadinamąją reaktoriaus salą saugumo ir efektyvumo sumetimais bus atsakingi patys japonai, tačiau lietuviai galėtų imtis paprastesnių statybos darbų, pavyzdžiui, įrengti aikštelę, lieti betoną, pakloti armatūrą, tiekti aparatūrą, montuoti įrangą. „Dalyvausime pagal savo galimybes. Yra įmonių, kurios turi potencialo“, – sakė „15min“ pašnekovas.
Dar pavasarį „Linpra“ pasirašė susitarimus su Statybininkų asociacija, Lietuvos energetikos institutu, kad įmonės ir specialistai bendromis jėgomis rengtųsi VAE projektui. Taip pat palaikomi ryšiai su Suomijos branduolinės energetikos tiekėjų asociacija.
 |
| linpra.lt nuotr./Henrikas Mykolaitis |
Ar pavyks atsiriekti žadamą 30 proc. dydžio gabalą, priklausys nuo to, kaip įmonės pasirengs dirbti sudėtingame mechanizme. Mat reikės ne tik gauti sertifikatus, turėti kompetentingų specialistų ir apmokytų darbininkų, bet ir suktis pagal tikslų grafiką, kuriame darbų trukmė bus skaičiuojama dienomis, o kartais – net valandomis. Užtrukus nepavyks pasiteisinti, kad trūksta žmonių ar vėlavo tiekėjas.
„Suomijoje dirba šimtai Lenkijos, Čekijos įmonių. Jos tik ir laukia, kada pas mus prasidės statyba. Pasirengusių konkurentų yra pakankamai, jie nesnaudžia. Todėl mums reikia atlikti namų darbus. Šitie pinigai nebus lengvai gaunami, kai pigiai perku, brangiai parduodu. Bus atsakingas kvalifikuotas darbas. Tam lygiui pasiekti, lyg sportininkų profesionalų komandai, reikės išlieti daug prakaito, investuoti į save“, – sakė H.Mykolaitis.
„Linpra“ direktorius norėtų ir valstybės paramos. Nemažai įmonių, abejodamos dėl savo galimybių laimėti konkursą, ne tik nedalyvaus jame, bet ir neinvestuos į pasirengimą. „Reikia paskatinti įmones siekti ambicingo tikslo: pagerinti vadybą, technologijas, kad sėkmingai konkuruotų su užsieniečiais. Valstybei iš to bus naudos: atsiras naujų darbo vietų, bus sumokėta daugiau mokesčių“, – teigė H.Mykolaitis, remdamasis Suomijos patirtimi.
Mūsų šalies bendrovės esą būtų pajėgios imtis darbų VAE projekte. „Mūsų pramonės apyvarta – apie 7 mlrd. Lt per metus – tokio dydžio Lietuvos dalis ir bus jėgainėje. Taigi inžinerinė pramonė kasmet pastato po AE. Pagrindinė problema – trūksta jaunų specialistų, kurie būtų gerai parengti ir galėtų iškart įsilieti į gamybą“, – konstatavo pašnekovas.
