Virginijos Vingrienės, Kęstučio Mažeikos ir Dariaus Kaminsko parengtose Atliekų tvarkymo įstatymo pataisose numatyta, kad Aplinkos ministerija teiktų Vyriausybei išvadą dėl naujų sąvartynų statybos ar jau esančių plėtros būtinybės, o pastaroji priimtų sprendimą, ar leisti darbus.
Pasak pataisų rengėjų, sąvartynai yra labiausiai nepageidaujama atliekų tvarkymo forma, todėl daugiau jų statyti ar didinti esamų plotus nereikia. Taip pat siūloma leisti užpildžius vieną sąvartyną atliekas vežti į kitus.
Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas sutinka, kad Lietuvoje nebereikia statyti ir plėsti sąvartynų, nes jie bus vis labiau apmokestinami ir į juos vežti atliekas bus brangu.
Pasak S.Gentvilo, tona atliekų, atvežtų į sąvartyną, šiemet apmokestinama 5 eurų mokesčiu, tačiau kitais metais jis išaugs iki 21 euro.
„Pamažu sąvartynai taps labai brangūs, neapsimokės į juos vežti šiukšlių, todėl į juos investuoti ir plėsti neracionalu. Užuot plėtus sąvartynus, savivaldybėms reikia skatinti maisto atliekų rūšiavimą. Savivaldybės, kurios stato naujus ar plečia sąvartynus, nesusitvarko su atliekų rūšiavimu, jo neskatina“, – BNS tvirtino S.Gentvilas.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas praėjusią savaitę rekomendavo Zabieliškio sąvartyno plėtrą planuojančiam Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui pristabdyti šiuos planus vieneriems metams ir ieškoti alternatyvių atliekų šalinimo būdų.
Europos Sąjunga yra finansavusi vienuolikos Lietuvos sąvartynų įrengimą. Pagal patvirtintą valstybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planą, visų jų metiniai šalinimo pajėgumai sudaro 1,25 mln. tonų atliekų.
