Pasak šios įstaigos ir su ja bendradarbiavusios Kauno savivaldybės atstovų, taip teikiamos paslaugos yra pigesnės, arčiau žmonių, lankstesnės bei geriau patenkina kiekvieno žmogaus, kuriam reikalinga pagalba, poreikį.
„Pats perdavimas paslaugų nėra tikslas savaime, tikslas, kad paslaugos, kurios teikiamos, turėtų socialinį poveikį, kurio jomis siekiame“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė „Verslios Lietuvos“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas Vytautas Adomaitis.
„Versli Lietuva“ parengė viešųjų paslaugų perdavimo gidą, jame pateikiami įvairūs dokumentų pavyzdžiai ir kiti įrankiai, kad savivaldybės sklandžiau galėtų šias paslaugas perduoti.
Modelis išbandytas dviejose savivaldybėse – Kaune ir Kaišiadoryse. „Verslios Lietuvos“ duomenimis, galimybę jį taikyti susidomėjo apie trečdalis Lietuvos savivaldybių.
Įstaigos teigimu, kitose šalyse paslaugų perdavimas leidžia savivaldybėms sutaupyti 10–30 proc. lėšų, todėl tai gali tapti rimtu paskatinimu imtis šio modelio.
Kaune paslaugos pasiekia daugiau žmonių
Kaip sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Baltaduonytė, nevyriausybinio sektoriaus teikiamos paslaugos pasiteisina, nes yra gerokai lankstesnės: jas galima teikti pagal esamą poreikį, be to, skirtingai nei biudžetinėse įstaigose, didesnė galimybė jas gauti ne darbo metu.
Jos teigimu, Kaune šio projekto dėka pakeisti projektų finansavimo principai, orientuojantis ne į įstaigų išlaikymą, bet į reikiamas paslaugas. Lankstesni tapo ir viešieji pirkimai, sudarant sutartis su keletu tiekėjų, taikant preliminarius užsakymus, apmokant ne tik už suteiktas paslaugas, bet ir už pasiektus rezultatus.
Savivaldybė taip pat talkino galimiems socialiniams partneriams, kad šiems būtų lengviau susidoroti su administraciniais iššūkiais, buhalteriniais, viešųjų pirkimų klausimais.
„Socialinis verslas yra stiprus prie žmogaus, bet kur yra biurokratinė dalis, sekėsi sunkiau“, – pastebėjo J.Baltaduonytė.
Savivaldybės duomenimis, 2017 metais paslaugos pirktos iš aštuonių organizacijų ir jas gavo 700 žmonių, o šiuo metu paslaugas iš 21 organizacijos gauna apie 2 tūkst. kauniečių.
„Šiandien nevyriausybines organizacija laikome savo partneriais, nebe išmokų prašytojais. Šiai dienai tai mūsų pilnaverčiai, pilnateisiai partneriai“, – kalbėjo ji.
Kaune padedant socialiniams partneriams pirmiausia spręstos tos problemos, kurioms trūko pačios savivaldybės resursų: pavyzdžiui, gerokai sumažinta asmenų, laukiančių galimybės gauti paslaugas į namus eilė.
Pasak J.Baltaduonytės, siekiama, kad socialinių paslaugų sektoriuje atsirastų konkurencija, kuri užtikrintų aukštesnę kokybę.
„Mes siekiame, kad liktų tik tos biudžetinės paslaugos, kurių nėra rinkoje“, – sakė ji.
Nevaržo pasaugų gavėjų
Vienos iš tokių paslaugas teikiančių organizacijų – „Socialinio taksi“ – vadovė Solveiga Ratkevičiūtė teigė, kad jų teikiamos paslaugos yra platesnės nei biudžetinėse įstaigose ir nevaržo žmonių.
Jei savivaldybių įstaigos negalią turinčius žmones veža tik į gydymo įstaigas ir darbo metu, „Socialinis taksi“ bet kuriuo paros metu asmenis veža ten, kur jie pageidauja.
„Žmogus nori nuvažiuoti į barą? Prašau. Aš galiu, vadinasi, ir jis gali“, – apie teikiamą paslaugą pasakojo S.Ratkevičiūtė.
„Socialinis taksi“ taip pat teikia asistento paslaugas, nukelia ir užkelia judėjimo negalią turinčius asmenis, padeda sutvarkyti reikalus.
Paslaugas „Socialinis taksi“ teikia aštuoniose savivaldybėse, o Kaune taip pat įgyvendina negalią turinčių vaikų vežimo į ugdymo įstaigas paslaugą.
S.Ratkevičiūtės teigimu, savivaldybėms dažnai kyla klausimų, kodėl jos turėtų samdyti „Socialinį taksi“, o ne teikti šias paslaugas pačios. Pasak jos, pačiai savivaldybei panaši paslauga atsieitų maždaug tris kartus brangiau, nes visą sistemą reikėtų kurti nuo pradžių.
„Verslios Lietuvos“ duomenimis, pernai nevyriausybinis sektorius teikė tik apie 6 proc. visų socialinių paslaugų.
Tuo metu visa šio sektoriaus vertė, t. y. lėšos, kurias socialinėms paslaugoms išleidžia savivaldybės ir ministerija, siekia 234 mln. eurų.
Kadangi paslaugos yra aktualios kiekvienoje savivaldybėje, platesnis socialinių paslaugų tinklas minimas ir kaip būdas išlaikyti mažas gyvenvietes ir kaimus gyvybingus, jiems imantis teikti tokias paslaugas.
