Kaip tokius susitarimus vertiname šiandien, komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ teisininkė Augustė Linauskaitė.
Sąžininga konkurencija – ir dėl darbo sąlygų
2023 m. Konkurencijos taryba paskelbė atmintinę dėl konkurenciją ribojančių susitarimų darbo rinkose. Atmintinė ištransliavo rinkai žinutę, kad įmonės turi konkuruoti sąžiningai ne tik dėl parduodamų prekių, teikiamų paslaugų, bet ir dėl darbuotojų pritraukimo. Konkurencijos taryba nurodė, kad darbdavių susitarimai nekonkuruoti dėl darbuotojų darbo sąlygų, pavyzdžiui, nesamdyti konkuruojančių įmonių personalo, susitarti nedidinti atlyginimų ar neteikti kitų naudų, gali reikšmingai apriboti konkurenciją ir todėl gali būti įvertinti kaip pažeidimai.
Be pavyzdžių, kokie tai susitarimai, kaip jų išvengti, išimčių įvardijimo, Konkurencijos tarybos atmintinėje buvo įtvirtintas ir bene daugiausia dėmesio sulaukęs nuostatas: „Konkurencijos teisės požiūriu, ūkio subjektai, kurie konkuruoja tarpusavyje dėl darbuotojų pritraukimo ar išlaikymo, yra laikomi konkurentais darbo rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar jie veikia toje pačioje prekių ir paslaugų rinkoje.“
Kitaip tariant, rizika pažeisti konkurencijos teisę susitariant dėl darbuotojų neviliojimo kyla ne tik tuomet, kai esate konkurentai, bet ir tuomet, kai veikiate skirtingose rinkose. Pavyzdžiui, sudarant susitarimą tarp IT paslaugas teikiančios įmonės ir finansines paslaugas teikiančios įmonės. Darbuotojų neviliojimo susitarimai tokiuose vertikaliuose susitarimuose yra itin dažna praktika. Minėta Konkurencijos tarybos atmintinė pasiuntė signalą, kad įmonės turėtų kritiškai vertinti poreikį sudaryti tokius susitarimus.
Dėl neleistinų susitarimų baustos ir sporto lygos
Šių metų pradžioje savo vertinimą bendroje ataskaitoje dėl konkurencijos ir darbo rinkų paskelbė ir Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos konkurencijos institucijos. Šioje ataskaitoje dėmesys skirtas darbuotojų neviliojimo ir darbuotojų atlygio susitarimams tarp konkurentų ir taip pat pabrėžtos tokių susitarimų sudarymo rizikos. Į konkurencijos teisės problemas darbo rinkose dėmesį yra atkreipusi ir Portugalijos priežiūros institucija.
Lietuvoje ir užsienyje priežiūros institucijų sprendimų praktika iki šiol labiau vystėsi vertinant susitarimus dėl darbuotojų tarp konkurentų prekių ir paslaugų rinkoje. Pavyzdžiui, dėl susitarimo nevilioti žaidėjų buvo nubausta Portugalijos futbolo lyga, nubaustos Lenkijos ir Lietuvos krepšinio lygos dėl susitarimo nemokėti tam tikrą laikotarpį atlygio žaidėjams per koronaviruso pandemiją, nubaustos Ispanijos ekspedijavimo įmonės dėl darbuotojų neviliojimo susitarimo. Tačiau praktika dėl darbuotojų neviliojimo vertikaliuose susitarimuose kol kas nėra aiški ir išvystyta.
Pateisinti susitarimus dėl nekonkuravimo – itin sudėtinga
Atsižvelgdama į visoje Europoje jaučiamą sujudimą dėl tokio pobūdžio susitarimų teisėtumo, Europos Komisija (EK) šiais metais paskelbė pranešimą dėl darbuotojų neviliojimo ir atlygio susitarimų vertinimo. EK iš esmės išdėstė analogišką poziciją – tokio pobūdžio susitarimai kelia reikšmingą konkurencijos teisės pažeidimo riziką ir tai aktualu susitarimams ne tik tarp konkurentų.
EK numatė, kad tam tikrais atvejais tokie susitarimai būtų galimi: (i) kai nėra kitų mažiau ribojančių, veiksmingų priemonių tam pačiam tikslui; (ii) kai sąlygos taikomos ribotai, pavyzdžiui, neapima visų darbuotojų, yra ribotos ir pagrįstos trukmės, ribotos teritorijos. Kad būtų laikomi teisėtais, tokie susitarimai taip pat turi atitikti šiuos reikalavimus: gerinti prekių gamybą arba skatinti techninę ar ekonominę pažangą, vartotojai turi gauti dalį naudos, apribojimai turi būti būtini tikslams pasiekti, susitarimu šalys neturėtų panaikinti konkurencijos reikšmingoje rinkos dalyje.
Tačiau pati EK pažymi, kad yra mažai tikėtini atvejai, kai susitarimai dėl darbuotojų atlyginimo ar neviliojimo galėtų būti pateisinami pagal šias sąlygas. Be to, pabrėžiama, kad dažniausiai galima rasti mažiau ribojančių priemonių tiems patiems tikslams pasiekti. EK neišskyrė aptarianti tik horizontalaus tipo susitarimus, todėl, tikėtina, tokios pozicijos laikytųsi ir vertikalių susitarimų atžvilgiu.
Taigi, tam tikra galimybė sudaryti susitarimus dėl darbuotojų neviliojimo yra. Dalį išimčių, kaip minėta, nurodo Konkurencijos taryba savo atmintinėje (pavyzdžiui, vykdant koncentracijas). Tačiau kitais, įprastais verslo praktikoje, atvejais minėti reikalavimai nėra itin konkretūs, praktikoje įmonės gali susidurti su kliūtimis, kaip įvertinti, ar susitarimas galėtų atitikti aukščiau aptartas sąlygas. Todėl iš esmės įmonėms patartina tokių susitarimų vengti, o, visgi esant poreikiui, dėl maksimalaus rizikos sumažinimo konsultuotis su teisininkais.
Primename, kad baudos už konkurencijos teisės pažeidimus siekia iki 10 proc. metinių pasaulinių pajamų, o vadovams gali būti iki penkerių metų apribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas bei papildomai skiriama bauda iki 14 481 euro.
