Gyventojai ir toliau daugiausiai skolinosi buičiai gerinti – būstui atnaujinti, baldams įsigyti ar automobiliui pirkti. Kas antras klientas rinkosi galimybę skolintis kartu ir apsidrausdamas.
„Laisvėjantys dėl pandemijos taikyti apribojimai ir galimybės daugiau laiko leisti ne namuose neturėjo įtakos ilgalaikiams gyventojų planams ir poreikiams. Žmonės siekia kuo geriau pritaikyti namus darbui ir mokslui, gyventi patogiau ir kokybiškiau. Šiems poreikiams tenkinti gyventojai priima gerai apgalvotus sprendimus ir noriai naudojasi galimybėmis saugiai pasiskolinti. Tokią tendenciją stebime visus pastaruosius metus nuo 2020 metų pavasario, kai skolinimasis buvo ženkliai sumažėjęs dėl tvyrojusios nežinios įvedus pirmąjį karantiną“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos Rytų regiono vadovė, Vilniaus finansinių paslaugų centro vadovė.
Pasak jos, skolindamiesi gyventojai jaučia poreikį apsidrausti. SEB banko teikiama kredito draudimo paslauga ir pernai, ir šiemet naudojosi kiek daugiau negu pusė vartojimo paskolos gavėjų.
Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos gyventojai vartojimo reikmėms skolinasi didesnes sumas. Šių metų viduryje vidutinės vartojimo paskolos dydis Estijoje siekė 4,8 tūkst., Latvijoje – 4,1 tūkst. eurų.
SEB banko duomenimis, Lietuvoje antrą ketvirtį suteiktos vartojimo paskolos vidutinis terminas buvo treji su puse metų – kiek ilgesnis negu pernai tuo pat metu. Šiek tiek dažniau vartojimo reikmėms skolinosi vyrai negu moterys. Vidutinis paskolos gavėjo amžius – apie 41,5 metų.
Vidutiniškai vartojimo paskolai grąžinti kas mėnesį gyventojai skiria beveik 190 eurų – daugiau negu pernai tuo pačiu metu, kai vidutinė mėnesio įmoka buvo apie 150 eurų.
