Tyrimo duomenimis, 54 proc. gyventojų ketina rečiau lankytis kavinėse ir restoranuose. Beveik pusė Lietuvos gyventojų planuoja taupyti mažiau išleisdami buitinės įrangos, elektronikos prietaisams, baldams (45 proc.), kelionėms (44 proc.), aprangai ir avalynei (41 proc.).
Mažiausiai gyventojai linkę taupyti ribodami išlaidas maisto produktams (15 proc.), grožio paslaugoms (31 proc.), degalų, dujų, elektros, kitiems energetikos produktams (31 proc.).
Išaugusias kainas jaučiame labiau
„Taupyti būtinųjų prekių ir paslaugų, tokių kaip maistas ar elektros energija, sąskaita nėra taip paprasta, nes jų vartojimas yra neišvengiamas. Kainoms šiuose sektoriuose kylant, gyventojams lieka mažiau pinigų dalykams, kurie yra laikomi nebūtinais, – restoranams, pramogoms, kelionėms. Negalima atmesti ir įtemptos geopolitinės situacijos įtakos, kai visuomenėje pastebimas sumažėjęs noras pramogauti ar investuoti į būsto apstatymą“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Anot E.Dovbyšienės, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, gyventojai gerokai labiau jaučia išaugusias maisto produktų ir energijos kainas, kadangi vartojimo krepšelyje jos vis dar sudaro didesnę dalį, negu yra Europos Sąjungos vidurkis. Be to, maisto kainų infliacija Lietuvoje šiemet didžiausia Europos Sąjungoje.
Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė pastebi, kad, nors susiklosčiusi ekonominė padėtis kelia iššūkių, galima pasidžiaugti gyventojų sąmoningumu: vertindami savo finansinę padėtį ir žvelgdami į ateitį, jie jau dabar galvoja apie būdus, kaip taupyti. Be to, susidomėjimas investavimu irgi sparčiai auga. Per pastaruosius metus SEB banke klientų, kurie turi investicinių fondų, padaugėjo 30 proc. Dauguma naujų investuotojų savo patirtį pradėjo pasinaudoję automatiniu investavimo sprendimu mobiliojoje programėlėje.
Auganti infliacija stabdo ne visus
SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad vartojimo mažinti kol kas neketina 18 proc. apklaustųjų, dar 7 proc. atsakyti į klausimą negalėjo.
Ir reali situacija rinkoje rodo, kad taupyti skubėjo ne visi. Nemažai gyventojų pirmą ketvirtį išlaidavo įsigydami brangius pirkinius. Be to, augant infliacijai pinigų vertę gyventojai siekė apsaugoti įsigydami nekilnojamojo turto ar investuodami į fondus.
Pirmą šių metų ketvirtį SEB banko klientai ir toliau buvo aktyvūs skolindamiesi būstui, didėjo ir vidutinės tokių paskolų sumos. Vidutinė būsto kreditų suma 2022 m. išaugo 18 proc. lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Taip pat pirmus tris šių metų mėnesius augo banke sudarytų vartojimo paskolų sutarčių skaičius.
„Visa tai rodo, kad ir didėjant infliacijai yra klientų, kurie nusprendė įsigyti planuotus brangesnius pirkinius. Dažniausiai SEB banko klientai skolinosi būstui atnaujinti – remontui ar buitinei technikai, taip pat automobiliams. Vidutinis vartojimo paskolų dydis – 4-5 tūkst. eurų. Taip pat žmonės siekia apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo – dar prieš pradedant augti infliacijai klientai rodė didelį susidomėjimą investavimo galimybėmis. Investicinių fondų turinčių klientų skaičius nuo pernai metų vasaros padidėjo daugiau negu 30 procentų“, – teigia E.Dovbyšienė.
Metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą Lietuvoje balandį buvo 16,8 proc., ypač augo maisto prekių kainos – metinis jų pokytis jau buvo didesnis negu 20 procentų. SEB banko ekonomisto teigimu, gegužę ir birželį mėnesinė infliacija bus šiek tiek didesnė negu ankstesniais metais, o metinė infliacija svyruos ties 17 procentų.
