Nors keliones kurdami verslą visų trijų valstybių tiriamieji atidėtų pirmiausia, Lietuvos gyventojai tai mažiausiai linkę daryti. Kelionių kuriam laikui atsisakytų 56 proc. Estijos, 49 proc. Latvijos ir 42 proc. Lietuvos gyventojų.
„Tyrimas dar kartą išryškino Baltijos šalių gyventojų vertybių skirtumus. Esame labiau individualistai: kitaip negu kaimynai Latvijoje ar Estijoje, lietuviai kurdami verslą mažiau nori atsisakyti savo pomėgių ir asmeninio augimo galimybių“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad galimybę įgyti aukštesnį išsilavinimą kurdami verslą Lietuvos gyventojai taip pat atidėtų mažiau negu latviai ar estai. Studijų atsisakytų 8 proc. respondentų Lietuvoje – kone perpus mažiau negu Estijoje (15 proc.) ar Latvijoje (14 procentų). Kone trečdalis (31 proc.) tyrimo dalyvių Lietuvoje kurdami verslą atsisakytų sporto ir galimybės siekti aukštesnių pareigų darbe.
SEB banko tyrimo duomenimis, daugiau negu trečdalis (36 proc.) Lietuvos gyventojų teigia svarstą per ateinančius kelerius metus tapti verslininkais ar verslininkėmis. Tačiau gyventojų, kurie apie tai negalvoja, dalis Lietuvoje didžiausia iš trijų Baltijos valstybių.
Į klausimą, kas trukdo įgyvendinti verslo idėjas ir imtis nuosavo verslo, gyventojai visose trijose šalyse dažniausiai atsakė nurodydami bendrą ekonomikos padėtį. Dėl mokesčių, biurokratijos, stabilumo stokos labiausiai nerimaujama Latvijoje (67 proc.), mažiausiai – Estijoje (49 proc.). Bendrą ekonominę padėtį kaip kliūtį verslui pradėti minėjo 6 iš 10 respondentų Lietuvoje.
„Suprantama, pandemijos metu tvyrojusi nežinia ir neapibrėžtumas veikia gyventojų ryžtą imtis verslo. Kita vertus, ir ši priežastis atidėti planus kurti įmones labiau sietina su visuomenės nuostatomis, o ne su tikrąja ekonomine padėtimi: Lietuvos bendrasis vidaus produktas trečią metų ketvirtį augo 4,8 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Taigi visuomenės informavimas, dalijimasis patirtimi ir konsultacijos tebėra svarbiausi būdai, padedantys keisti gyventojų nuostatas ir skatinantys verslumą“, – pabrėžia E.Dovbyšienė.
Daugiau negu kas trečias (36 proc.) Lietuvos gyventojas atideda planus kurti savo verslą, nes baiminasi nesėkmės ir vengia rizikos. SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad nesėkmės baimė labiau būdinga moterims – šią kliūtį įvardijo 4 iš 10 respondenčių, palyginti su 31 proc. vyrų. Vis dėlto, lyginant visas tris Baltijos šalis, Lietuvos gyventojai rizikai jautrūs mažiausiai. Nesėkmės baimė kliudo kurti verslą 39 proc. respondentų Latvijoje ir 43 proc. Estijoje.
„Tyrimo duomenys rodo padėtį, kurią matome ne vienerius metus: gyventojų nuostatos yra svarbios kliūtys imtis savo verslo. Ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad daugelis nuogąstavimų labiau būdingi moterims. SEB banko tyrimai rodo, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse jos rečiau negu vyrai yra linkusios kurti savo verslą. Lietuvoje sukuriamas BVP galėtų būti dvigubai didesnis, jei į verslą vienodai įsitrauktų ir vyrai, ir moterys“, – teigia Eglė Dovbyšienė.
SEB banko iniciatyva tyrimą atliko bendrovė „Norstat“, š. m. spalio pradžioje apklaususi po tūkstantį 18–74-erių metų gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.