Dažniausiai Lietuvos gyventojai nedrįsta kurti savo verslo todėl, kad abejoja verslo idėja. Daugiau negu trečdalis (34 proc.) gyventojų, kurie per artimiausius 1–3 metus neketina steigti nuosavo verslo, teigia taip nutarę, nes nėra tikri dėl verslo idėjos. Pasitikėjimo stoką dažniau įvardijo moterys (39 proc.) negu vyrai (30 procentų).
„Palyginti su praėjusiais metais teigiamų poslinkių matyti: biją patirti nesėkmę pernai nurodė net 40 proc. moterų ir 16 proc. vyrų. Vis dėlto akivaizdu, kad Lietuvos moterims svarbiausios kliūtys pradėti verslą vis dar yra vidinės nuostatos, o ne objektyvios aplinkybės.
Nesėkmės baimė ar pasitikėjimo stygius moteris stabdo ne mažiau negu pradinio kapitalo ar finansinio stabilumo trūkumas, o skirtumai tarp vyrų ir moterų patiriamų psichologinių iššūkių Lietuvoje gerokai ryškesni negu kitose Baltijos šalyse“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Daugiausia verslo artimiausiu metu neketinančių imtis Latvijos gyventojų (27 proc.) nesiryžta steigti įmonės dėl administracinės naštos. Savo verslo idėja nepasitiki penktadalis (22 proc.) kaimyninės šalies gyventojų, o skirtumas tarp vyrų (24 proc.) ir moterų (21 proc.) nedidelis. Patirti nesėkmę baiminasi 16 proc. Latvijos vyrų ir 18 proc. moterų.
Potencialiems Estijos verslininkams labiausiai kliudo kapitalo stoka – beveik trečdalis (32 proc.) apklaustųjų dėl šios priežasties artimiausiu metu neplanuoja kurti įmonių. Abejonių verslo idėja turi panašus skaičius Estijos vyrų (20 proc.) ir moterų (18 proc.). Didesnė dalis Estijos moterų (24 proc.) negu vyrų (15 proc.) verslo nekuria baimindamosi patirti nesėkmę.
Moterų verslumas mažesnis negu vyrų
Apklausa atskleidė, kad perspektyva tapti verslininku vilioja kas penktą (20 proc.) vyrą Lietuvoje. Būsimų verslininkių gretos yra kiek retesnės – šiuo keliu planuoja žengti 15 proc., arba kas septinta apklausta moteris. Taip pat daugiau moterų (56 proc.) negu vyrų (45 proc.) prisipažino, kad artimiausiu metu nenori kurti verslo.
Galimybę steigti savo įmonę svarsto, arba tai yra padarę, net trečdalis (33 proc.) Latvijos vyrų ir kone ketvirtadalis (22 proc.) moterų. Verslininko kelią pasirinko, arba juo galvoja sukti, 17 proc. Estijos moterų ir 23 proc. vyrų.
„Periodiškai atliekamos apklausos duomenys rodo, kad per pastarąjį pusantrų metų laikotarpį Lietuvos gyventojų verslumas patyrė nuosmukį, ir šiuo požiūriu kiek atsiliekame nuo kitų Baltijos šalių. Bendra dalis žmonių, ketinančių užsiimti verslu, Lietuvoje sumažėjo perpus – nuo 36 iki 18 procentų. Rusijos karo prieš Ukrainą fonas, aukšta infliacija, išaugusios verslo sąnaudos padarė didelę įtaką moterų nuostatoms – jų pasitikėjimas savimi dėl verslo kūrimo, deja, atsidūrė žemumose“, – pastebi E.Dovbyšienė.
Kiek metų iki lyčių lygybės prireiks Lietuvai?
Atsakydamos į klausimą, kas padėtų pradedant verslą, SEB banko tyrime dalyvavusios moterys teigė, kad labiausiai praverstų praktinė pagalba administraciniuose ir biurokratiniuose procesuose, pavyzdžiui, registruojant įmonę. Taip pat moterys dažniau negu vyrai per apklausą
nurodė, kad joms reikėtų mentoriaus patarimų ir galimybės įgyti papildomų žinių, įgūdžių. Dauguma vyrų įsitikinę, kad pradedant savo verslą reikėtų finansinės paramos ir palankių finansavimo sąlygų. SEB banko atstovės vertinimu, šie rezultatai rodo, kad moterų verslumo ugdymas ir švietimas Lietuvoje tebeturi didelį potencialą.
E.Dovbyšienė atkreipia dėmesį, kad Pasaulio ekonomikos forume pristatyta „Global Gender Gap“ 2022 metų ataskaita rodo, kad, esant dabartiniam lyčių lygybės įgyvendinimo tempui pasaulyje, lygybei pasiekti prireiks 132 metų.
„Tačiau Lietuvai gali prireikti mažiau laiko, nes lyčių atotrūkį įvertinę ekspertai pagal pasaulinį indeksą jai skyrė 11 vietą. Aukščiausias pozicijas ir mažiausią nelygybę yra pasiekusios Islandija, Suomija, Norvegija, Švedija“, – vardija SEB banko valdybos narė.
Jos nuomone, pagal pasaulinį lyčių lygybės indeksą Lietuva galėjo užimti aukštesnę vietą, jeigu būtų surinkusi daugiau balų, kai buvo vertinamas moterų dalyvavimas ekonomikoje ir jų galimybės – šioje srityje mūsų šalis atsidūrė 21 vietoje.
Apklausą SEB užsakymu šių metų vasarį ir kovą trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1000 lietuvių, 1009 latviai ir 1000 estų nuo 18 iki 64 metų amžiaus.
