SEB: nerimo debesų yra, bet virš Lietuvos – giedra
SEB bankas vertina, kad šiemet I ketvirtis didžiosios pasaulio ekonomikos pranoko lūkesčius, tačiau plėtra buvo gana lėta – pavyzdžiui, euro zonos BVP per metus paaugo 1,2 procento. Nesitikima, kad palūkanos galėtų augti, infliacija prognozuojama nedidelė, pasiektos paliaubos JAV ir Kinijos prekybos kare, atidėtas „Brexit“ nuramino investuotojus. Tačiau SEB ekonomistai siūlo neprarasti budrumo: pramonininkų nuotaikos euro zonoje vis dar prastėja, o JAV ir Kinijos derybos dėl tarpusavio prekybos sąlygų stringa.
„Pirmo ketvirčio Lietuvos ekonominiai rodikliai parodė, kad mūsų pramonės įmonės galėjo sėkmingai konkuruoti eksporto rinkose net ir sulėtėjus euro zonos ekonomikai. Be to, Lietuvos ūkio plėtrą skatino ir augusios realiosios gyventojų pajamos, kurias lėmė ne tik didesni įmonių mokami atlyginimai, mokesčių reformos pasekmės, bet ir vos didesnė negu 2 proc. metinė infliacija pirmą ketvirtį“, – vertina SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
SEB padidino šių metų Lietuvos BVP prognozę nuo ankstesnių 2,9 proc. iki 3,2 proc.
„Kartu pripažįstame, kad labai sudėtinga įvertinti, kiek ilgai mūsų pramonė bus atspari lėtesniam ekonomikos augimui Vakarų Europoje – kol kas pramonės ir vartotojų lūkesčiai nerodo rimtesnio verslo ar gyventojų nerimo dėl finansinės padėties artimiausiu metu. Tačiau esame linkę konservatyviau vertinti galimus išorės iššūkius ir jų didesnę įtaką mūsų ekonomikos plėtrai, ypač antrą metų pusmetį. Be to, sudėtinga prognozuoti, kokia bus sausų pavasario orų įtaka žemės ūkio derliui. Infliacijos prognozių nekeičiame – manome, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus 2,5 procento“, – sako T.Povilauskas.
SEB grupės ekonomistai pablogino euro zonos 2019 metų BVP augimo prognozę iki 1,1 proc., tačiau tikisi, kad kitąmet pavyks augti sparčiau – 1,4 procento.
JAV ekonomika dėl vienkartinių veiksnių I ketv. augo sparčiau, negu tikėtasi, tačiau SEB ekonomistai prognozuoja, kad kitais šių metų ketvirčiais, senkant mokesčių politikos paskatoms, kukliau augant eksportui ir vartojimui, ekonomikos augimas lėtės. Tikimasi, kad JAV ekonomikos augimas susilpnės nuo buvusių 2,9 proc. praėjusiais metais iki 2,3 proc. šiemet ir 1,7 proc. kitąmet.
„Swedbank“: Šiaurės ir Baltijos šalys išlieka subalansuotos ir atsparios sukrėtimams
„Swedbank“ ekonomistai savo apžvalgoje vertina, kad Lietuva ir aplinkinės valstybės šiame verslo cikle, priešingai nei praėjusį dešimtmetį, plėtėsi subalansuotai. Tačiau, kai kuriose srityse išlieka įsisenėjusios problemos, kurių sprendimai būtini siekiant tolimesnio progreso ir konvergencijos.
Lietuvoje fiksuojamas šiek tiek išaugęs atotrūkis tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo, tačiau kol kas jis neturėjo pastebimos neigiamos įtakos eksportuotojų konkurencingumui.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, nors šiemet šis atotrūkis beveik nesumažės, darbo rinkos įtampą šiek tiek mažina sumažėjęs išvykstančių gyventojų skaičius ir išaugusi imigracija. Vis tik bent artimiausią dešimtmetį darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje mažės, todėl daugelis įmonių pramonės ir paslaugų sektoriuose turi jau dabar vertinti procesų automatizavo ir robotizavimo galimybes.
„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, Latvijos ekonomikos augimo potencialą slopina stagnuojantis gyventojų ir verslo paskolų portfelio augimas, kuris gerokai atsilieka nuo BVP augimo. Pavojinga ir apie galimą perkaitimą signalizuojanti situacija susidaro tuomet, kai paskolų portfelis auga daug sparčiau nei gyventojų ir įmonių pajamos.
„Viena iš silpnesnių Baltijos šalių vietų išlieka nepakankamas progresas siekiant Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų (angl. Sustainable Development Goals, SDGs). Lietuva ir Latvija kol kas yra vos pusiaukelėje mažindamos socialinę atskirtį, suteikdamos lygias galimybes bei užtikrindamos skaidrų bei efektyvų valstybės valdymą“, − pranešime teigia N.Mačiulis.
Pasak jo, visose Baltijos šalyse pasiekta tik apie 70 proc. tikslų aplinkosaugos srityje. Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje ir ypač Estijoje, gyventojai labiau kenčia nuo perteklinio kietųjų dalelių kiekio ore – tai yra didelio dyzelinių automobilių skaičiaus ir namų šildymo kietuoju kuru pasekmė.
„Swedbank“ ekonomistai pabrėžia, kad visose Baltijos šalyse vienam gyventojui tenkantis patentų skaičius išlieka labai žemas, tačiau tai yra tik kitų problemų pasekmės.
„Lietuva atsilieka nuo daugelio EBPO šalių pagal moksleivių gebėjimus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse, o per pastaruosius penkiolika metų čia beveik jokio progreso nebuvo. Lietuva neigiamai išsiskiria ir pagal suaugusiųjų mokymąsi – noras ir galimybės visą gyvenimą gilinti žinias arba keisti profesiją išlieka ribotos“, − sako N.Mačiulis.
