Ginčas tarp SEB ir VMI kilo dar 2014 metais, kai bankui buvo priskaičiuota 11,4 mln. eurų nepriemoka. Ginčas kilo dėl galimybės priskirti palūkanas prie leidžiamų atskaitymų ir dėl jų dydžio.
SEB bankas skolinosi lėšas iš savo motininės kompanijos, tačiau VMI kilo abejonių dėl palūkanų priskaičiavimo.
Buvo manyta, kad palūkanos, mokamos už kontroliuojamo skolinto kapitalo naudojimą, buvo priskirtos prie neleidžiamų atskaitymų.
VMI atstovai 15min informavo, kad mokestinio patikrinimo aktas buvo patvirtintas 2014 m. gegužės 16 dieną.
Vėliau vyko ginčai Mokestinių ginčų komisijoje, Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurie baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.
Mokesčių inspekcija praėjusių metų vasarį pradėjo pakartotinį patikrinimą. VMI informavo, kad jis nuo balandžio 6 dienos yra sustabdytas „dėl išsiųstų paklausimų kitoms kompetentingoms institucijoms“.
Tačiau SEB atstovai teigia, kad jokių piktnaudžiavimo veiksmų nenustatyta.
„Mokestinis ginčas tarp SEB banko ir VMI buvo kilęs 2014 metais, tačiau ginčą nagrinėjusi Mokestinė ginčų komisija ir vėliau teismai konstatavo, kad siekdama apskaičiuoti papildomus mokesčius SEB bankui, VMI privalėjo nustatyti piktnaudžiavimo faktus. 2016 m. pakartotinio patikrinimo metu, kaip ir 2014 m., VMI piktnaudžiavimo faktų SEB banko veiksmuose nenustatė“, – 15min komentavo SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.
Mokesčių specialistai mano, kad viskas priklauso nuo vertinimo. Mokesčių konsultacijų bendrovės „Fidexperta“ vadovė Rūta Bilkštytė pastebėjo, kad labai dažna praktika, kai apskaičiuotos palūkanas, kurios buvo priskirtos leidžiamiems atskaitymams, perkvalifikuojamos į dividendus.
Pasak jo, SEB nepakankamai įvertino riziką, kad mokesčių inspektoriai gali tuo susidomėti. „Išmokant palūkanas galėjo susimažinti pelno mokestį, tačiau bankas, matyt, neįvertino Mokesčių inspekcijos ateities veiksmų“, – svarstė R.Bilkštytė.
