Vidutinė senatvės pensija mūsų šalyje siekia 816 litų, o Latvijoje ir Estijoje ji gerokai didesnė – Latvijoje ji siekia 936, Estijoje – 1090 litų.
Blogina emigracija
„Lėšų kaupimo klausimai jautriausi yra Lietuvos gyventojams. Iš dalies taip yra dėl to, kad Lietuvoje vidutinė senatvės pensija yra mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje“, - sako J. Varanauskienė.
Kalbėdama apie ateities perspektyvas dėl pensijų Baltijos šalyse ji atkreipia dėmesį į nerimą keliančius rodiklius, susijusius su demografinėmis tendencijomis. Jautriausia šioms problemoms yra Latvija: prognozuojama, kad Latvijoje 2040 m. valstybės išlaikomų gyventojų dalis bus didžiausia iš Baltijos valstybių – čia darbingų ir valstybės gyventojų skaičius sieks 43, Lietuvoje ir Estijoje atitinkamai 42 ir 40 procentų.
Pasak finansų ekspertės, svarbūs demografinėms tendencijoms įtakos turintys veiksniai yra emigracija ir mokesčių vengimas, o pastarosios problemos ypatingai jaučiamos Lietuvoje.
„Demografinės problemos gyventojus skatina ruoštis pensiniam amžiui kaupiant pinigus antros ir trečios pakopos pensijų fonduose“, - sako sako J. Varanauskienė.
Pensijų reforma nedžiugina
Pasak jos, visose Baltijos šalyse antrosios pakopos pensijų fonduose sukaupta daugiau negu trečiosios. Estija antrosios pakopos pensijų fonduose sukaupto turto dalis siekia 3,9 tūkst. litų, Latvijoje – beveik 2,5 tūkst., Lietuvoje 1,7 tūkst. litų,
J. Varanauskienės teigimu, pagal valstybės sudarytas sąlygas santaupas palankiausia kaupti Latvijoje, pagal ekonomines – Estijoje. O Lietuvoje valstybės blaškymasis pensijų kaupimui nėra naudingas.
„Lietuvoje turime situaciją, kad pensijai pradėjome kaupti kaip latviai, o gręžiamės į tvarką kaip taiko estai. Tas pasikeitimas įneša sumaišties ir blogina anksčiau buvusias sąlygas“, - priduria J. Varanauskienė.
Palankiausios sąlygos kaupti pensijai Estijoje, jos susijusios su didžiausiomis gyventojų gaunamomis pajamomis.
