Lietuvos banko duomenimis, antrą ketvirtį paskolų portfelio vertė ūgtelėjo 133 mln. litų, arba 0,5 procento. Šį padidėjimą daugiausia lėmė 96,1 mln. litų padidėjusi būsto paskolų vertė. Naujų būsto paskolų vertė šių metų antrą ketvirtį yra gerokai didesnė negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. Remiantis Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, antrą ketvirtį Lietuvos komercinių bankų suteiktų naujų paskolų vertė buvo 154 mln. litų, arba beveik trečdaliu (31 proc.) didesnė negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, toks skolinimosi mastas visgi dar nė iš tolo neprilygsta 2007-ųjų metų rodikliui: tuo metu naujų būsto paskolų vertė buvo 3,4 karto didesnė negu šiemet.
„Pagal ekonomikos teoriją skolinimosi būstui mastas turi priklausyti nuo paskolų paklausos ir pasiūlos. Paskolų paklausa priklauso nuo namų ūkių pajamų ir ateities lūkesčių dėl šių pajamų stabilumo bei lūkesčių dėl nekilnojamojo turto kainų. Pradėjus mažėti nedarbui ir didėti darbo užmokesčiui, pamažu pradėjo atsigauti ir būsto paskolų paklausa. Gyventojų lūkesčiai, kad nekilnojamojo turto kainos augs, taip pat gana stiprūs. SEB banko atliktos apklausos duomenimis, 2014 metų birželio mėnesį 11 proc. namų ūkių manė, kad per artimiausius dvylika mėnesių būsto kainos kris, 22 proc. – kad nesikeis, 58 proc. – kad padidės“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Gyventojų lūkesčiai, kad nekilnojamojo turto kainos augs, taip pat gana stiprūs.
Pasak ekspertės, paskolų pasiūlą galima vertinti pagal paskolų kainą (palūkanas). „Remiantis Lietuvos banko duomenimis, birželio mėnesį vidutinė naujos būsto paskolos eurais, kai palūkanos nustatomos trumpiau negu vieniems metams, palūkanų norma (2,17 proc.) buvo maždaug 2 kartus mažesnė negu prieš septynerius metus (5,26 proc.). Tačiau akivaizdu, kad mažos palūkanos šiuo metu būsto paskolų augimo tempui įtakos vis tik nedaro“, – sako J.Varanauskienė.
Registrų centro duomenimis, šiemet metinis visų rūšių būsto pirkimo sandorių skaičiaus didėjimo tempas yra mažesnis negu pernai. Didžiausią įtaką tam turėjo mažiau augęs butų pirkimas.
„Lėtesnis nekilnojamojo turto sandorių didėjimo tempas nesutampa su sparčiau augančiu būsto paskolų mastu. Ankstesnį nekilnojamojo turto prekybos aktyvumą lėmė asmenys, kurie galėjo ir norėjo įsigyti nekilnojamojo turto už savo turimas lėšas ir galbūt taip siekė išsaugoti perkamąją savo sukaupto turto vertę. Pastaruoju metu padaugėjo tokių, kurie perka būstą savo reikmėms ir neturėdami pakankamai sukauptų lėšų, ima paskolas. Be to, akivaizdu, kad individualiam namui pirkti reikalinga suma paprastai yra didesnė negu butui“, – teigia šeimos finansų ekspertė.
Pastaruoju metu padaugėjo tokių, kurie perka būstą savo reikmėms ir neturėdami pakankamai sukauptų lėšų, ima paskolas.
Pasak J.Varanauskienės, didėjančios realiosios pajamos, mažos palūkanos ir stabilių palūkanų prognozė artimiausiems keleriems metams padeda lengviau priimti sprendimą skolintis. Vis tik preliminarūs liepos ir rugpjūčio mėnesio būsto paskolų duomenys rodo, kad ir paskolų skaičiaus didėjimo tempas šiek tiek sulėtėjo.
Artimiausiu metu skolinimosi būstui mastas daugiausia priklausys nuo sezoniškumo. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, trečią ketvirtį skolinimosi mastas išlieka panašus kaip ir antrą, o ketvirtą ketvirtį sumažėja. Kiti paskolų paklausą lemiantys veiksniai – namų ūkių realiosios pajamos, palūkanų normos – smarkiai kisti neturėtų.