Vis dėlto ekonomikos susitraukimo šiais metais nebus išvengta.
Banko atstovų teigimu, paskutinį šių metų ketvirtį BVP turėtų trauktis iki 1,2 proc., tačiau geri pirmųjų trijų ketvirčių rezultatai rodiklį išlaikys teigiamą.
„Minusiniais“ turėtų būti ir du pirmi 2023 m. ketvirčiai, vis dėlto kartu prognozuojama stipri antra metų pusė, leisianti metus užbaigti arti 1 proc. BVP padidėjimo.
Jei tokia prognozė išsipildys, Lietuvos ekonomika patirs recesiją.
Recesija vadinama situacija, kai nemažiau kaip du ketvirčius iš eilės fiksuojamas neigiamas bendro vidaus produkto augimas, taigi oficialiai fiksuoti recesiją bus galima jau po pirmo 2023 m. ketvirčio rezultatų paskelbimo.
SEB banko analitikai Lietuvai prognozuoja techninę recesiją, pridurdami, kad svarbiausių eksporto partnerių ekonomika paskutinį šių metų ir pirmą kitų metų ketvirtį taip pat smuks, o tai darys neigiamą įtaką ir Lietuvos ūkio pokyčiams kitų metų pirmą pusmetį.
Recesijos neišvengs ir euro zona.
SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais euro zonos BVP augs 2,7 proc., o kitąmet – 0,3 procento. Euro zonoje infliacijos pikas dar tik prieš akis, todėl neigiama įtaka namų ūkių vartojimui tik didės.
Atsižvelgiant į tikėtinas energetikos produktų kainas, išvengti švelnios recesijos euro zonoje bus labai sudėtinga. „Manome, kad Europos Centrinis Bankas dar didins bazines palūkanų normas ir palūkanų norma už Centriniame banke laikomus kredito įstaigų indėlius padidės nuo dabartinių 0 proc. iki 1,75 proc. kitąmet“, – prognozuoja SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Šių metų BVP augimo JAV prognozė buvo sumažinta iki 1,5, o kitų metų – iki 0,5 procento. JAV BVP jau du ketvirčius iš eilės smuko, tačiau, kol darbuotojų skaičius auga, kalbėti apie tikrąją recesiją dar per anksti.
„Prognozuojame, kad namų ūkių vartojimo, statybų, investicijų rodikliai toliau prastės, ir labai tikėtina, kad nedarbas JAV kitąmet jau bus didesnis. Priešingai negu euro zonoje, infliacija JAV jau veikiausiai pasiekė piką. Tačiau JAV centrinis bankas šiemet dar sparčiai didins bazinę palūkanų normą, ir metų pabaigoje ji nuo dabartinių 2,5 proc. padidės iki 3,5 procento. Visgi kitąmet antrą pusmetį jau galime išvysti ir vėl mažėjančias Centrinio banko palūkanų normas“, – teigia T.Povilauskas.
Šių metų ekonomikos prognozes leido pagerinti santykinis Lietuvos ekonomikos atsparumas. Išankstiniai BVP duomenys parodė, kad Lietuvos ekonomikai antrą ketvirtį karo Ukrainoje įtaka buvo mažesnė, negu prognozyuota.
Palyginti su gegužę atnaujintomis SEB prognozėmis, pagerintos prielaidos ir dėl trečio ketvirčio BVP pokyčių – tikimasi, kad trečią ketvirtį metinis BVP pokytis bus 1 proc.
„Reikėtų priminti, kad būtent trečią ketvirtį įtaką BVP daro grūdinių kultūrų ir rapsų derlius, o jis šiais metais bus maždaug dešimtadaliu didesnis negu prieš metus. Dėl anksčiau išvardintų veiksnių šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pageriname nuo 0,9 iki 1,5 procento“, – komentavo T.Povilauskas.
Didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai rudenį ir žiemą turės aukštos energetikos produktų kainos. Net ir tuo atveju, jeigu jos ir nebeaugs ar pakris, žiemą jos liks gerokai aukštesnės negu prieš metus.
„Dabartinės elektros ir gamtinių dujų kainos artimiausiais mėnesiais ypač prispaus verslą, kurio mokama kaina dažniausiai iškart priklauso nuo kainų biržose. Daugeliui gyventojų didesnių išlaidų, palyginti su rugpjūčiu, už sunaudotą energiją pokyčių nebus iki lapkričio, kai reikės apmokėti pirmąsias sąskaitas už šildymą spalį. Kadangi biokuro kainos vasarą toliau augo, šilumos kaina daugelyje savivaldybių bus gerokai didesnė negu prieš metus“, – komentuoja T.Povilauskas..
Kitas didelis daugeliui gyventojų išlaidų šuolis turėtų laukti 2023 metų pradžioje, kai visuomeninio elektros tiekimo kaina gyventojams gali didėti ir dvigubai.
„Tačiau jau dabar akivaizdu, kad valstybė, siekdama sušvelninti kainų didėjimą, kitų metų pirmą pusmetį elektros vartotojams skirs ne mažesnes subsidijas, negu skyrė šių metų antrą pusmetį“, – rašoma T.Povilausko komentare.
Metinė infliacija Lietuvoje rudenį dar bus beveik 20 procentų
Baltijos šalyse šiemet išaugusios žaliavų ir energetinių produktų sąnaudos buvo greitai perkeltos galutiniam vartotojui, priešingai negu Vakarų Europoje, kur kainos keičiamos rečiau ir lėčiau, prognozuoja SEB.
Tačiau artimiausiais mėnesiais veikiausiai matysime, kad metinė infliacija daugelyje kitų Europos šalių dar augs, o Lietuvoje nebedidės, spėja SEB analitikai.
„Žinoma, infliacija Lietuvoje ir toliau labai priklausys nuo degalų kainų, kurios kiek netikėtai sumažėjo vasaros antroje pusėje, pokyčių, tačiau tai nereiškia, kad nebus dar vieno degalų kainų šuolio rudenį. Taip pat infliacijai įtaką darys ir valstybės veiksmai švelninant energetikos produktų brangimą, tačiau valdžios veiksmų nuspėti neįmanoma“, – teigia T.Povilauskas.
Bazinė infliacija, neįtraukus energetikos ir maisto kainų pokyčių, Lietuvoje vis dar didės artimiausiais mėnesiais. SEB prognozuoja, kad šiemet vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą bus 17,9 proc., kitąmet – 6,2 proc., o 2024 metais smuks žemiau kaip 2 procentai.
„Apskritai pasaulio tiekimo grandinės gerėja, kai kurių žaliavų kaina jau gerokai sumažėjusi, o galima recesija taip pat darytų neigiamą įtaką kainoms, todėl manome, kad racionalu kitąmet tikėtis spartaus infliacijos sulėtėjimo“, – rašoma komentare.
