Investicijų poreikis nesumenko
Baltijos šalyse atlikta SEB banko verslo klientų apklausa parodė, kad 44 proc. Lietuvoje apklaustų smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių planuoja investicijas. Lyginant su prieš metus atlikta analogiška apklausa, Lietuvos verslo ryžtas ir investicijų planai išliko panašūs, kai tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje atitinkamai 4 ir 5 proc. pagausėjo įmonių, teigiančių, kad šiemet susilaikys nuo investicijų.
Duomenys iš Lietuvos atskleidžia, kad įmonės planuoja investuoti didesnes sumas: sumažėjo teigiančiųjų, kad investuos iki 10 tūkst. eurų, o padaugėjo planuojančiųjų investuoti nuo 10 iki 30 tūkst. eurų. Didesnes investicijas planuojančių įmonių dalis išlieka tokia pati, kaip ir prieš metus.
Pasak SEB banko valdybos narės ir Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, tai, kad ketinančių investuoti įmonių skaičius per metus nesumažėjo, rodo, kad įmonės ne taip ir konservatyviai žvelgia į vidutinio laikotarpio savo prekių ar paslaugų paklausos perspektyvą. Be to, praėjusiais metais Lietuvoje privačių įmonių materialinės investicijos smuko beveik 10 procentų, todėl gali būti, kad tos įmonės, kurios praėjusiais metais pristabdė savo investicijas, šiemet planuoja jas atnaujinti.
Smulkus ir vidutinis verslas vis labiau įsitikina realia informacinių technologijų pažangos nauda.
„Kaip matome iš apklausos, didelė dalis investicijų yra skirta inovacijų diegimui, kurios gerina verslo efektyvumą, tvarumą ir konkurencingumą. Smulkus ir vidutinis verslas vis labiau įsitikina realia informacinių technologijų pažangos nauda, išmoksta pasiekti klientus naujais, skaitmeniniais kanalais. Net susidūrę su COVID-19 iššūkiais, verslai neatsisako investicijų ir siekia prisitaikyti prie naujos realybės bei tuo pačiu kurti ilgalaikę vertę savo veiklai. Tai svarbu, nes inovacijų prioretizavimas dabar – galimybė veiklos plėtrai po pandemijos. Jau dabar aišku, kad ji turės įtakos, kaip įmonės funkcionuos kitus penkerius metus“, – komentuoja S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Kaip aktualiausią inovacijų ir veiklos pokyčių kryptį daugiausia (20 proc.) Lietuvos įmonių įvardijo produktų ir paslaugų tobulinimą, 13 proc. apklaustųjų nurodė, jog prioritetą skirtų darbuotojų tobulėjimui, dar 13 proc. pagrindine inovacijų kryptimi laiko gamybos ar administracinių procesų automatizaciją, o 8 proc. mąsto apie verslo modelio kaitą.
Tyrimo duomenimis, savo verslo ateitį be inovacijų šiandien mato 41 proc. apklaustų įmonių, kai prieš metus tokių buvo daugiau negu pusė – 52 procentai. Pasak SEB banko valdybos narės, pagal šį rodiklį Lietuva artėja prie Estijos, kuri laikoma viena inovatyviausių šalių regione ir kur tik apie trečdalis (36 proc.) SVV įmonių negalvoja apie inovacijas.
Teoriniai pasvarstymai apie skaitmenizaciją tapo realia praktika
SEB banko Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė S.Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad pavyzdžiai iš prekybos sektoriaus rodo, kaip praėjusiais metais dėl karantino Lietuvoje verslas turėjo ieškoti išeičių – susitelkti į skaitmenizacijos sprendimus, siekdamas atverti ir geriau išnaudoti elektroninės komercijos galimybes. Negalėdamos palaikyti anksčiau įprastų ryšių ir gyvo bendravimo su klientais, dalis įmonių ėmė aktyviau veikti virtualioje erdvėje. Tai rodo ir skaičiai.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užsakomasis pardavimas paštu arba internetu, lyginant su 2019 metais, išaugo daugiau nei 50 procentų. Šių metų sausį elektroninės prekybos apimtys buvo kone dvigubai (98 proc.) didesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dėl to padidėjo SVV skaitmeninis raštingumas, išsiplėtė žinių bagažas ir darbuotojų kompetencijos.
S.Gutauskaitės-Bubnelienės nuomone, 2020 metai buvo laikas, kai teoriniai pasvarstymai ir planai įmonėse pagaliau virto konkrečiais sprendimais bei verslo praktikomis, o verslo skaitmenizacija tapo akivaizdi. Be to, lietuviai šiuo klausimu pasirodė inovatyviausi iš Baltijos šalių trijulės. SEB verslo klientų apklausa parodė, kad Lietuvos verslas net labiau negu Estijos manė, kad skaitmenizuoti savo veiklą svarbu: taip nurodė 51 proc. Lietuvoje apklaustų SVV, Estijoje šią nuomonę palaikė 3 proc. punktais, o Latvijoje – 12 proc. punktais mažiau apklaustųjų.
„Kita vertus, skaitmenizacija Estijoje jau ilgą laiką yra nacionalinio masto prioritetas, tad verslo aplinkos transformacija estams yra įprasta, nuolatinė būsena. Tuo tarpu Lietuvoje skaitmenizacija tik įsibėgėja, atverdama savo potencialą ir įtaką rinkos konkurencingumui, mat šiuo metu įmonės susitvarko „higieninius“ darbo elektroninėje erdvėje veiksmus“, – įžvalgomis dalijasi S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
