„Ekonomika išgyvena permainas ir tai lemia gyventojų nuotaikas bei ateities lūkesčius. Karo ir infliacijos patirtis, įspėjamieji artėjančios recesijos ženklai daro įtaką žmonių finansiniam elgesiui, sprendimams dėl ateities.
Tai atskleidžia šių metų vasarį ir rugsėjį apskaičiuoto taupymo ir investavimo indekso duomenys – šiuo metu žmonėms taupyti sekasi ne taip gerai, kaip prieš karą. Atitinkamai dėl to kitokie ir investicijų planai“, – pastebi Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Rugsėjį atliktos apklausos metu 37 proc. gyventojų atsakė per pusmetį nieko nesutaupę. Tiek pat arba daugiau sutaupė 30 proc. apklaustųjų, kai vasarį tokių buvo pusantro karto daugiau, – 46 procentai.
Šiemet sparčiai augusi infliacija netapo paskata investuoti siekiant apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo. Priešingai, gyventojų apetitas investuoti irgi sumenko. Tam įtakos turėjo ir nuo metų pradžios dėl didinamų centrinių bankų palūkanų smukusios daugelio finansinių priemonių kainos. Tyrimo duomenimis, investuoti tiek pat arba daugiau per ateinantį pusmetį planuoja 27 proc. apklaustųjų, kai per apklausą vasario mėnesį tokius planus puoselėjo 35 procentai.
Palyginti su metų pradžia, augo gretos tų, kurie planuoja investuoti mažiau arba visai neinvestuos į finansines priemones.
„Tyrimų rezultatai rodo, kad bendras ekonominis fonas gali paveikti investuotojų rutiną ir discipliną – svarbiausius principus, kuriais remiantis grindžiama kiekviena ilgalaikė investicijų strategija.
Todėl būtina prisiminti, kad investavimas yra maratonas, ne sprintas. Investuojant svarbu elgtis nuosekliai ir nepasiduoti emocijoms matant kainų svyravimus. Bandyti nuspėti, ar rinkos jau pasiekė dugną, ar vėl pradės kilti, labai sudėtinga. Netinkamu metu priėmus blogą sprendimą kyla rizika prarasti ilgalaikę portfelio grąžą“, – sako E.Dovbyšienė.
SEB banko atstovė akcentuoja, kad dabar ypač svarbu laikytis asmeninio investicijų plano, kuriame yra iš anksto numatyta, kiek lėšų periodiškai turi būti skiriama investicijoms ir gerais, ir blogesniais laikais.
Taupymo ir investavimo indeksas rodo kad rugsėjį daugiau gyventojų investicijoms į finansines priemones buvo pasirinkę fondus, kurių vienetais prekiaujama biržoje (ETF). Jeigu vasarį tokių investuotojų buvo 6 proc., tai rugsėjį – 9 procentai.
Investicijų profesionalai ETF fondus vertina kaip vieną iš efektyvių būdų paprastai diversifikuoti investicijas ir valdyti riziką. Kaip ir įprasto investicinio fondo, taip ir ETF fondų valdytojas investuoja į įvairius vertybinius popierius pagal iš anksto numatytą strategiją, bet pagrindinis skirtumas yra tas, kad ETF fondo investiciniais vienetais kaip ir akcijomis prekiaujama biržoje, o bendros jų valdymo sąnaudos dažnai yra mažesnės negu analogiškų aktyviai valdomų fondų.
Pasak E.Dovbyšienės, rugsėjį atliktas tyrimas parodė, kad, palyginti su metų pradžia, dabar daugiau žmonių domisi ir investuoja ir į ETF fondus, ir į investicinių fondų vienetus, nors populiariausios finansinės priemonės ir toliau yra investicinis gyvybės draudimas ir trečios pakopos pensijų fondai, į kuriuos yra investavę atitinkamai 43 ir 41 proc. apklaustųjų.
SEB banko užsakymu bendrovė „Norstat“ apklausas atliko 2022 metų vasarį ir rugsėjį. Jų metu buvo apklausta po 1 000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius – 18–74 metai. Apklausos metu vertinama, kiek gyventojai yra linkę taupyti, investuoti ir kokias finansines priemones renkasi.