Nors pandemija šalies verslui sukėlė daugybę iššūkių, tvarumas tampa vienu svarbiausių verslo prioritetų, kadangi vartotojai teikia vis daugiau dėmesio tvariam ir socialiai atsakingam verslui, taip skatindami jį keistis ir kurti ilgalaikę vertę visuomenei.
„Jau matome pirmuosius požymius, kad tvarumas tampa besikuriančių įmonių verslo ašimi, o tvarus verslo modelis – svarbiu konkurenciniu pranašumu. Neabejoju, kad per ateinančius metus naujų tvarių įmonių, kurios savo veiklą ir prekes ar paslaugas grįs tvarumu, matysime vis daugiau, nes tai padeda kurti išskirtinį prekės ženklą ir taip sėkmingiau pritraukti naujų klientų, ypač jaunesnių“, – pastebi SEB banko tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas.
Pasak jo, tvarumo sąvoka apima nuo klimato kaitos iki kokybiško švietimo ir tvarios ekonomikos. Todėl ir galimybių vystyti ir kurti tvarų verslą, kuris padėtų spręsti įvairias su darniais plėtros tikslais susijusias problemas, begalės.
Latvijoje daugiau jaunimo ketina kurti savo verslą
Kaip rodo SEB banko atliktas tyrimas, Lietuvoje verslą dabar kuria ar plečia vos 3 proc. jaunuolių, tačiau apie jį galvoja ir verslininkais ketina tapti beveik trečdalis (28 proc.). Visgi didelė dalis (43 proc.) šalies jaunuolių nurodė neturintys planų pradėti nuosavą verslą.
Estijoje tendencijos panašios – vos 7 proc. apklaustųjų nurodė, kad šiuo metu turi savo verslą, bet tai didžiausia dalis tarp visų Baltijos šalių (Latvijoje – 4 proc.). Įdomu tai, kad Latvijoje labiausiai pastebimas jaunuolių siekis kurti savo verslą – 45 proc., o Lietuvoje (28 proc.) ir Estijoje (25 proc.) verslininkais ketina tapti mažiau negu trečdalis jaunuolių.
„Svarbu pastebėti ir tai, kad 18–25 metų jaunuoliai dar tik žengia pirmuosius žingsnius savo profesiniame kelyje ar dar yra studentai, todėl nenuostabu, kad daugelis jų dar nežino, kuo nori būti ir kokį darbą norės dirbti. Džiugu, kad ir Baltijos šalių tyrimo duomenys rodo, jog tvarumas pamažu tampa neatskiriama verslo kūrimo dalimi. Akivaizdu, kad tai įgyvendinti padeda ir tokios iniciatyvos kaip „Lietuvos Junior Achievement“, skatinančios ne tik jaunimo verslumą, bet ir tvaresnį pasaulį kuriančių idėjų sklaidą“, – komentuoja A.Rutkauskas.