2020 11 24 /14:00

Seimas 2021 metų biudžetą grąžins taisyti: šio darbo imsis jau naujoji Vyriausybė, ketinanti išnarstyti DNR planą

Seimas antradienį pradėjo svarstyti 2021 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame žioji 4 mlrd. eurų skylė. Papildomai apie 700 mln. eurų pageidavimų dar prirašė Seimo nariai ir ministerijos. Biudžetas bus grąžintas tobulinti Vyriausybei, o šio darbo imsis jau naujasis, antradienį premjere patvirtintos Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas. Labiausiai naujoji Vyriausybės vadovė kritikuoja milijardines lėšas, numatytas DNR planui.
Biudžetas
Biudžetas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Seimas antradienį pradėjo pirmąjį 2021 metų valstybės biudžeto projekto, kuriame numatytas 5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitas, svarstymą.

Kandidatė į finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo posėdyje atkreipė dėmesį į lėšų poreikį, kuris nėra numatytas 2021 metų biudžete. Ji vardijo, kad nenumatyta 67 mln. eurų papildomam pensijų indeksavimui, 9,5 mln. eurų dėl išankstinio pensijų perskaičiavimo, taip pat švietimo sričiai trūksta 28 mln. eurų, nors priimti įstatymai numato šias išlaidas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintarė Skaistė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintarė Skaistė

G.Skaistė pabrėžė, kad nėra numatyta ir lėšų verslo, nukentėjusio nuo COVID-19, paramai – prastovoms, ligos išmokoms ir t.t.

Kandidatė į ministres dar kartą pabrėžė, kad biudžeto deficitas kitąmet gali būti didesnis negu dabar prognozuojamas 5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Lietuvos banko skaičiavimais, priemonėms verslui išleista 670 mln. eurų, todėl, jei 2021 metais bus panaudota bent pusė tų lėšų, biudžeto deficitas išaugo 0,7 proc. ir siekia 5,7 proc. Reikia įvertinti ir kitus dalykus, kalbant apie RRF fondo pajamas ir išlaidas matome, kad nors galima jas išleisti iki 2026 metų, bet 2021 metams suplanuojama išleisti trečdalį lėšų. Ar ta skuba pateisinama, kyla daugybė abejonių“, – pabrėžė G.Skaistė.

Tuo tarpu Mišriai grupei priklausantis Kęstutis Glaveckas pabrėžė, kad kitų metų biudžetas yra ypatingos rizikos zonoje ir kyla daugybė neaiškumų – ir dėl DNR plano, ir dėl pajamų surinkimo, galimybės koreguoti biudžeto pajamas per mokesčius.

Jis taip pat kritikavo, kad atėjusi nauja valdžia neturi alternatyvaus biudžeto ir situacijos vertinimo, ką ketina daryti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas

„Vadinasi, viskas bus einamąja tvarka, einamuoju valdymu. Dabartiniame biudžete yra taisytinų vietų, tai akivaizdu. Nerasite nė vieno biudžeto, kuriame nėra taisytinų vietų“, – sakė jis.

Kovo-balandžio mėnesį jis ragino peržiūrėti biudžetą, mažinti valdymo išlaidas – pavyzdžiui, įvertinant Energetikos ministerijos reikalingumą.

Opozicijai dabar priklausantis buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas ragino sudaryti galimybes pasiskolinti savivaldybėms, padėti smulkiam verslui.

„Nenaudokime frazių, kad nėra galimybių, Europa neleidžia. Šiai dienai ir Europa leidžia, ir pasiskolinti galim, ir rodikliai palengvinti“, – sakė jis.

Biudžetą taisys nauja Vyriausybė

I.Šimonytė žurnalistams sakė, kad tradiciškai rinkiminiais metais Seimas grąžina biudžetą tobulinti jau naujajai Vyriausybei.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Kaip 15min jau rašė, nors biudžetas ir taip skylėtas, parlamentarai ir šį kartą nepamiršo ilgalaikės tradicijos papildomai kitų metų biudžete paprašyti pinigų savo apygardų mokyklų renovacijai, žirgynų ir baseinų remontui ir net sporto arenų statyboms.

Įvertinus ir parlamentarų, ir įvairių ministerijų bei institucijų pasiūlymus, papildomai kitų metų biudžete prašoma apie 700 mln. eurų. Dauguma Seimo komitetų siūlė grąžinti projektą tobulinti Vyriausybei.

„Surinkta, kaip visada, daug pasiūlymų finansuoti daugybę dalykų, gana ironiška, kad daug pasiūlymų pateikusi buvusi valdančioji dauguma į savo pačių biudžetą, tad visaip galime vertinti. Dabar, matyt, pasiūlymai bus ugningai ginami, nors kitomis aplinkybėmis gal ir nebūtų“, – sakė antradienį patvirtinta premjerė I.Šimonytė.

„Visada taip būna, visada procesas panašiai atrodo. Nauja Vyriausybė turi labai mažai laiko, kad laikytųsi nustatytų terminų ir peržiūrėtų biudžetą“, – pridūrė ji.

Daugiausiai kritikos I.Šimonytė ir kandidatai į jos formuojamą Vyriausybę išsakė 6,3 mlrd. eurų DNR planui – jį ketinama atidžiai peržiūrėti ir koreguoti. Apie tai galima plačiau skaityti ČIA.

„Biudžetas turi būti realistiškas“

I.Šimonytė taip pat sako, kad kitų metų biudžetas turi būti realistiškas, į jį įtraukiant išlaidas pensijų indeksavimui bei koronaviruso situacijos suvaldymui. Ji tikina, kad dabartinis pridėtinės vertės mokesčio surinkimo planas yra pernelyg ambicingas, rašo BNS.

„Šiuo atveju situacija yra truputį kita, (...) pajamų planas turi būti realistiškas, dėl RRF (Europos ekonomikos gaivinimo planas – BNS) vadinamų lėšų, miglos jokios neturi būti, turi būti įtrauktos tos išlaidos, kurios privalomos pagal įstatymus, kurios dabar nėra įtrauktos, kad ir dėl pensijų indeksavimo, taip pat kovido situacijai turi būti palikta tam tikra saugumo pagalvė, kuri gali būti Vyriausybei reikalinga“, – pridūrė ji.

I.Šimonytė taip pat pabrėžė, jog klausimų kelia per daug ambicingas mokesčių surinkimo planas, pirmiausia pridėtinės vertės mokesčio, ji taip pat abejoja, ar bus surinkti visi atidėti mokesčiai.

„Pridėtinės vertės mokesčio planas kitiems metams man atrodo tikrai labai drąsus (...) Pridėtinės vertės mokestis yra turbūt pagrindinis valstybės biudžeto šaltinis. Tai galite įsivaizduoti, kai matome augimą 10 proc., nelabai suprantu, iš kur tokia ambicija gali būti realizuojama, man atrodo, kad ekonominė prognozė to visiškai nepatvirtina“, – kalbėjo ji.

„Daromos prielaidos, kad kitais metais atidėjimai bus didele dalimi sumokėti, (...) bet ar tikrai tai yra pagrįsta prielaida, turint minty ir karantiną, kuris atsitiko ir turės būti tęsiamas, todėl manau, čia yra labai didelis klausimas“, – pridūrė I.Šimonytė.

Antrasis valstybės biudžeto svarstymas vyks gruodžio 17-ąją. Netrukus planuojamas ir priėmimas.

Planuoja netaupyti

Laikinai pareigas einančio Vilniaus Šapokos vadovaujamos Finansų ministerijos parengtame 2021 metų biudžeto projekte numatomas valstybės biudžeto deficitas – 5 proc.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vilius Šapoka
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vilius Šapoka

Planuojamos 2021 metų valstybės biudžeto pajamos – 11,385 mlrd. eurų, įskaitant 2,26 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, išlaidos – 15,49 mlrd. eurų.

Tiesa, naująją Vyriausybę formuojantys konservatoriai neatmeta galimybės, kad biudžeto deficitas gali būti ir didesnis, nes, jų nuomone, į kitų metų biudžetą nėra įtraukta parama verslo rėmimui.

Apie tai pirmadienį kalbėjo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovas Angelas Gurria, tvirtinęs, kad neišlipus iš krizės pradėti mažinti valstybės skolą būtų rizikinga.

„Tai būtų didelė klaida, (...) jei pradėtume sparčiai taupyti per anksti, vos krizei pasibaigus ir ne pakankamai gerai iš jos išėjus“, – sakė A.Gurria.

2021 metų valstybės biudžeto projekte naujų mokesčių nėra numatyta, bet išlaikomi anksčiau prisiimti įsipareigojimai didinti kai kurias išmokas – dešimčia eurų iki 70 eurų didėja vaiko pinigai visoms šeimoms ir iki 110 eurų daugiavaikėms ir auginančioms neįgaliuosius.

Minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“ kyla 35 eurais: nuo 607 eurų iki 642 eurų. Vidutinė senatvės pensija dėl indeksavimo paauga nuo 377 eurų iki 404 eurų, senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 429 eurų.

VIDEO: „Kovidiniame“ Seime svarbus balsavimas dėl I.Šimonytės: komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis