Seimas apsispręs dėl įpareigojimų kriptovaliutų keitykloms

Parlamentarai ketvirtadienį balsuos dėl tokių Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisų, kurioms per svarstymą buvo pritarta.

Tačiau Seime yra registruotos pataisos, siūlančios grįžti prie švelnesnio Vyriausybės varianto, įpareigojančio šių paslaugų teikėjus nustatyti tik tų klientų tapatybę, kurių sandoriai viršytų 700 eurų. Dabar tai taikoma sandoriams virš 1 tūkst. eurų.

Pastaruosius pakeitimus savo parašais parėmė premjerė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, konservatorius Matas Maldeikis bei liberalas Andrius Bagdonas.

Laisvės frakcijos atstovas V.Mitalas įsitikinęs, kad visų klientų identifikavimas pablogintų Lietuvos investicinį klimatą.

„Kartu uždarytų rinką Lietuvoje rastis ir augti mažiems žaidėjams, nes rinkoje veikti būtų palanku tik didiesiems“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete teigė V.Mitalas.

„Tikiuosi ,kad protingai įvertinsime grėsmių ir naudų balansą ir Lietuvą iš fintechų centro nepaversime fintechų dykviete“, – pridūrė jis.

Komitetas trečiadienį aštuoniais balsais prieš tris dar kartą nepritarė siūlymui nustatyti klientų tapatybę, kai sandoriai viršija 700 eurų – komitetas pasisako už 0 eurų ribą. Jo pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad „šešėliui“ Lietuvoje vietos turi būti mažiau.

„Neturėtų būti jokių išimčių kripto valiutų keityklų klientams keičiant kripto valiutų turtų kliento tapatybė turi būti identifikuota“, – pabrėžė jis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius skaičiavo, kad Lietuvoje kripto valiutų keityklų ypač daug – 407, tuo metu Nyderlanduose jų yra 54, Austrijoje ir Prancūzijoje – po 38, Italijoje – 32.

„Kodėl Lietuva tapo tokia patraukli tokiam kripto valiutų keityklų skaičiui? Yra tam tikrų dalykų, kurių nežinome ir nesame išanalizavę“, – svarstė jis.