Už biudžeto priėmimą balsavo 111 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 16.
2025 metų valstybės biudžeto projektą parengė darbą pabaigusi konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos Vyriausybė, o jį minimaliai patikslino naujoji valdžia. Valstybės biudžeto projekte suplanuota, kad 2025 metais valdžios sektoriaus deficitas siekia 3 proc. – šis rodiklis yra ties Mastrichto kriterijaus riba.
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad 2025-ųjų valstybės biudžetą žadama tikslinti kitais metais.
Biudžeto priėmimą stebėkite tiesiogiai:
Seimo posėdyje konservatoriai ironiškai dėkojo, kad naujoji valdžia nesugadino biudžeto projekto, o socialdemokratai tvirtino, kad laiko taisyti projektą nebuvo, tačiau žadėjo prie to grįžti kitais metais.
„Noriu padėkoti Vyriausybei, kuri nesugadino konservatorių biudžeto – nebuvo nieko, ką sugadinote, nes atnešėte tą patį. Ačiū, kad nuplaukė pažadai, su kuriais ėjo į rinkimus socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir „Varda Lietuvos“. Ačiū, kad iš esmės tęsiate šią politiką“, – Seimo posėdyje kalbėjo konservatorius Matas Maldeikis.
Kad biudžeto projekte pokyčiai tik minimalūs pabrėžė ir buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė, vardijusi, kiek gyventojams augs pajamos kitais metais.
Tuo tarpu „valstietis“ Valius Ąžuolas pareiškė, kad „biudžetas toks blogas, kad naujieji valdantieji net nesiryžo jo reikšmingiau koreguoti, nes tą daryti – beviltiška“. Jis tvirtino, kad kitų metų biudžete nuošalėje liko kelių būklė, pareigūnų algos, o europinių lėšų panaudojimas, „koks buvo tragiškas, toks ir liko“.
„Balsuoti už tokį biudžetą, tai pasakyti, kad viskas gerai, nors taip nėra“, – pabrėžė Seimo narys.
Jo partijos kolegos Eimantas Kirkutis ir Bronis Ropė įgėlė naujai valdžiai, kad ši nesilaiko pažadų, nes naujas Seimas tvirtina praėjusios valdžios parengtą biudžetą.
B.Ropė stebėjosi, kad ankstyvą rudenį prasidėjus rinkimams į Seimą, dauguma partijų akcentavo savo pasiruošimą dirbti, tvirtinti programą, surasti finansavimą ir spręsti problemas, „nes konservatorių projektas tinkamas tik šiukšlių dėžei“.
„O pasirodo, kad konservatorių paruoštas projektas lieka dar vieniems metams ir gyvensime pagal tą sistemą ir taisykles, kaip gyvenome iki šiol. Nors visuomenė pasakė, kad nenorime gyventi pagal tas taisykles. Liūdna, kad valdančioji koalicija nesurado jėgų pertvarkyti biudžetą ir įkelti nors vieną rimtesnį programos punktą“, – kritikos negailėjo B.Ropė.
Tuo tarpu socialdemokratas Algirdas Sysas ramino kritikus teigdamas, kad nors ir supranta, jog kažkam norisi balsuoti prieš, kito pasirinkimo nėra.
„Iki Kalėdų liko kelios dienos, iki Naujų metų – savaitė, Lietuvai reikės gyventi nuo sausio 1 dienos. Džiaugiuosi, kad buvusi ministrė išvardino dalykus, kurie biudžete yra geri, Valius – kurie yra blogi. Tikrai neišpręstų dalykų yra visa aibė, papildomų pasiūlymų buvo už 2 mlrd. eurų <...>.
Klausimų, kuriems reikės pinigų, tikrai daug, bet kviečiu balsuoti už šitą biudžetą ir pasistengti, kad pajamos augtų kitais metais ne tik dėl ekonomikos augimo – reikia užbaigti ir kai kurių mokesčių įstatymų pakeitimus, užtikrinant tvaresnį Lietuvos finansavimą“, – kalbėjo A.Sysas.
Kiek siekia išlaidos, kiek – pajamos
Patikslinus 2025-ųjų biudžeto projektą išlaidos didinamos beveik 42 mln. eurų, iš jų 20 mln. eurų numatyta žvyrkelių asfaltavimui, 6 mln. eurų – Valstybės saugumo departamentui (VSD), 5 mln. eurų – neformaliajam mokinių krepšeliui.
Be to, siūloma 800 mln. eurų padidinti skolinimosi gynybai limitą – tai leis padidinti jos finansavimą iki 3,5 proc. BVP. Skaičiuojama, kad dėl to 2025-ųjų pabaigoje valstybės skola turėtų pasiekti 44 proc. BVP.
2025 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 17,98 mlrd. eurų pajamų. Lyginant su 2024 m. jos auga 1 mlrd. eurų (beveik 6 proc.).
Išlaidos sieks 23,02 mlrd. eurų, jos auga 11,7 proc. lyginant su 2024 m., arba daugiau nei 2,4 mlrd. eurų.
Kitąmet nėra numatyta naujų mokesčių, o didžioji dalis naujų išlaidų yra susijusios su automatiškai ateinančiais įsipareigojimais, įtvirtintais įstatymuose: pavyzdžiui, dėl indeksavimo didės pensijos, įvairios išmokos. Vien socialinei apsaugai išlaidos didėja 1,3 mlrd. eurų.
Augs minimali alga, pensijos
Nuo 2025 metų minimali alga didės 12,3 proc. – nuo 924 eurų iki 1038 eurų prieš mokesčius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad MMA padidinus iki 1038 eurų ir taikant tokį pat, kaip šiemet, – 747 eurų neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), minimalų atlygį uždirbančiųjų pajamos po mokesčių kitąmet didės 69 eurais iki 777 eurų.
Senatvės pensija didės 12,7 proc., tam numatant 616 mln. eurų valstybės biudžete. Tai reikštų, kad būtinąjį stažą turintiems senjorams vidutiniškai pensijos didės 81 euru kas mėnesį: nuo 640 eurų iki 721 eurų. Vidutinė senatvės pensija be būtinojo stažo nuo 2025 m. pradžios ūgtels apie 73 eurais ir pasieks 673 eurus.
Vaiko pinigai, šiemet siekiantys 96,25 eurus, nuo kitų metų didėtų 27,3 proc. iki 122,5 eurų. Vadinasi, per metus paaugs 26,25 eurais.
Nuo kitų metų didės algos ir gydytojams bei mokytojams.
