„Už“ naujo automobilių taršos mokesčio pateikimą balsavo 30 Seimo narių, „prieš“ – 36, o susilaikė – 34. Tiesa, mokestis grąžintas tobulinti Vyriausybei.
Mokestį palaikė tik 25 iš 42 balsavusių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų, 3 iš 7 koalicijos partnerių iš „Lietuvos gerovės“ frakcijos, mokesčio nepalaikė nė vienas Socialdemokratų darbo partijos frakcijos atstovas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija balsavo prieš.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika prieš pristatydamas mokesčio projektą atsiduso, kad transporto priemonių (TP) taršos mokestis sulaukė daug diskusijų, ir yra dar daugiau klausimų bei nuomonių. Pasak ministro, apie tai kalbama 10 metų, tačiau niekas nesikeičia.
„Pristatome projektą, kuris vieną kartą jau buvo atmestas kitos apimties. Pristatome projektą, kuris atsako į esamą situaciją. Pagrindinis tikslas, kad į Lietuvą patenkančių transporto priemonių, kurių pastaruoju metu Vakarų šalys atsisako ir atsisakys, ypač galingų automobilių, kad ateityje ta našta visiems važinėjantiems automobiliams Lietuvos gatvėse nebūtų netikėta“, – kalbėjo K.Mažeika.
Pasak jo, mokestis paliestų tik automobilius perkančius asmenis, o ne jų savininkus – registruojant transporto priemones naujai arba perregistruojant, o esami savininkai galėtų būti ramūs. Anot ministro, principas „teršėjas moka“, su galimybe pasirinkti, yra socialiai teisingas. Pasak jo, automobilių savininkų lūkesčiai nebūtų pažeisti.
„Tai pirmas žingsnis apsaugoti Lietuvos rinką, Lietuvos orą, klimatą ir žengti bent jau mažą žingsnį į transporto srauto oro taršos mažinimą. Deja, turime pripažinti, iš visų ES šalių Lietuvos transporto oro tarša didėjo labiausiai“, – kalbėjo K.Mažeika.
Automobilių taršos mokestis biudžetą turėtų kitąmet papildyti 29 mln. eurų suma, skaičiuoja Finansų ministerija.
Seimas laidė abejones
Liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad „šventas reikalas saugoti ir gelbėti mūsų planetą“, tačiau jis abejojo, ar pasirinktas tinkamas instrumentas – neaišku, kaip mokestis sumažins emisijas, nes žmonės „prirakinami“ prie jau įsigyto automobilio.
Taip pat jis pastebėjo, kad iš Lietuvos išsikraustys automobilių perpardavimo verslas – jei importuojami automobiliai čia įregistruojami, o po to perparduodami užsieniečiams, vis tiek privaloma bus mokėti mokestį.
„Kalbant apie automobilius iš kitų šalių, tai yra diskusija, kurią mes išgirdome galbūt pavėluotai. Aš pats susitikau su susirūpinusiais verslininkais ir nuraminau, kad komitete mes tai galime ištaisyti. Galime numatyti galimybę, vienos dviejų dienų, automobilį registruoti“, – kalbėjo ministras.
Konservatorius Mykolas Majauskas ministrui siūlė negąsdinti žmonių ir susirinkti savo siūlymus.
„Tai joks taršos mokestis, jei laužas jau įvažiavęs į Lietuvą. Jei žmonės supras, kad tą laužą parduoti bus sunkiau, tai droš, kol sudroš, ir dar labiau terš gamtą“, – kalbėjo M.Majauskas.
K.Mažeika tikino, kad siejimas su pirkimu yra racionaliausias administravimo ir kaštų prasme, kadangi nereikėtų kurti sistemų už pusę milijono eurų.
„Taip nuoširdžiai aiškinat lyg nesuprastumėt, kad tas jūsų projektas tikrai pretenduoja į kvailiausio mokesčio projektą šiame biudžetiniame pakete. Jei patys sakote, kad norite apmokestinti CO2, tai atrodytų, lyg registruojant automobilis paima ir visą CO2 išpučia“, – kalbėjo konservatorius Jurgis Razma, ir siūlė kitokias alternatyvas, pvz., susieti mokestį su nuvažiuotu atstumu.
Seimo nariams kilo klausimų, kodėl ūkininkams padaryta išimtis dėl taršos mokesčių nemokėjimo.
K.Mažeika tikina, kad žmonės turi galimybę rinktis mažiau taršius automobilius, pvz., elektromobilius ar hibridinius. Tačiau ūkininkai esą neturi pasirinkimo.
„Kulti javus kitaip, nei su kombainu, turbūt yra tik etnografiniuose būreliuose. Dėl šio protingumo kriterijaus ir buvo atsižvelgta“, – paaiškino K.Mažeika.
Seimo nariai neabejojo, kad mokestis palies socialiai jautriausius asmenis, kurie perka pigius automobilius ir keliauja „du kartus per metus“.
„Jeigu važiuojantis automobilis kainuoja apie 500 eurų plius draudimas dar plius degalų turbūt reikia įsipilti į baką, reikia techninės apžiūros, na tai jam ta dviejų dienų kelionė kainuotų daugiau nei tūkstantį eurų. Galėtų važiuoti su prabangiausiu taksi“, – lygino K.Mažeika.
„Nors projektas iš tiesų yra taisytinas ir daug yra klausimų, bet komitetuose mes dirbsime ir tobulinsime. Tai yra kompromisinis ir reikalingas sprendimas“, – kalbėjo valstietė Virginija Vingrienė.
Dalis Vyriausybės teiktų mokesčių Seime jau nesulaukė palaikymo – teikiant biudžetą NT mokestis grąžintas tobulinti, o bankų turto mokestis galimai prieštarauja Konstitucijai, įvertino Seimo teisininkai.
Mokesčio dydis – iki 1280 eurų
Aplinkos ministerija aiškina, kad naujas mokestis reikalingas atsižvelgiant į EK teiktas rekomendacijas Lietuvai – naujas mokestis mažiau kenktų ekonomikos augimui, taip pat jis susijęs su įsipareigojimais Lietuvai iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 9 procentais, lyginant su 2005 m.
Jei Lietuva ir toliau terš, kaip iki šiol, už taršą teks susimokėti.
„Lietuvos valstybės biudžetui kvotų viršijimo padengimas kainuotų 348 mln. Eur per 2021-2030 m. laikotarpį. Vien tik transporto sektoriaus ŠESD kvotoms padengti prireiktų apytiksliai 243 mln. Eur“, – vertina ministerija. Kita priežastis – miestų tarša.
Naują mokestį tektų mokėti taršių transporto priemonių pirkėjams nuo 2020 metų – registruojant pirmą kartą Lietuvoje, ar keičiant informaciją apie jau registruoto automobilio valdytoją, rašoma aiškinamajame rašte.
„Projektu nustatomas mokestis, kurį mokėtų į Kelių transporto priemonių registrą pirmą kartą Lietuvoje įregistruotos taršios transporto priemonės valdytojas ir kiti valdytojai, kurie taps šios transporto priemonės valdytojais, keičiantis duomenims Kelių transporto priemonių registre“, – rašo ministerija.
Tikimasi paskatinti naujai įsigyjančius ar keičiančius automobilius rinktis tik mažataršius.
Transporto priemonės laikomos taršiomis, jei išmetamas CO2 viršija 130 gramų kilometrui, o dyzelinu varomo variklio – kai viršija 115 g/km.
Priklausomai nuo anglies dioksido išmetimo, mokestis gali siekti nuo kelių dešimčių, iki 1280 eurų. Konkretų mokesčio dydį galima sužinoti teikiamoje lentelėje.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, Lietuvoje 2016 m. pirmą kartą į rinką pateiktų naujų transporto priemonių vidutinė CO2 vertė – 126 g/km.
