Lošimų priežiūros tarnyba veiklos leidimą išduos arba jį pratęs tik tuomet, kai bendrovė turės savivaldybės tarybos sutikimą.
Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Azartinių lošimų įstatymo pataisas: už balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo penki, o susilaikė 23. Taip pat Seimas priėmė Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 104 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 11.
Pataisas inicijavęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad nauja tvarka leistų panaikinti konkurenciją rinkoje iškraipančias sąlygas, o valstybės biudžeto pajamos padidėtų 8 mln. eurų.
„Bus skaldomas šiuo metu galiojantis monopolis“, – sakė jis.
Tuo metu „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pasigedo konkretumo ir aiškumo, o Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad pataisos yra korupcinės – anot jo, spragos lošimų rinkos priežiūroje skatins prasilošimus ir savižudybes.
Šios frakcijos narys Andrius Palionis apgailestavo, kad lošimų verslo pertvarka iškreips konkurenciją, o fizinių lošimų vietų mažinimas nuotolinių sąskaita sumažins darbo vietų, kurių dabar yra apie 1,5 tūkst.
„Valstietis“ Aurelijus Veryga atšovė, kad azartiniai lošimai nėra ta vieta, kur reikia kurti darbo vietas, o Regionų frakcijos seniūnė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė apgailestavo, kad nuotolinių lošimų kontrolė nebus pakankama.
Pagal priimtas pataisas licencija už nuotolinius lošimus nuo kitų metų liepos kainuos 0,5 mln. eurų, už kazino, stalo lošimus ir A bei B kategorijos lošimų automatus – po 0,3 mln. eurų, už bingo, totalizatorių ir lažybų punktus – po 0,1 mln. eurų. Norint gauti leidimą visoms veikloms, teks sumokėti 1 mln. eurų.
Seimas atmetė konservatoriaus Sergejaus Jovaišos idėją vienkartinį mokestį už licenciją organizuoti stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais padidinti iki 400 tūkst. eurų.
Nuotolinių stalo lošimų ar lošimų A kategorijos automatais organizatoriams teks sukaupti bent 1,158 mln. eurų įstatinį kapitalą, nuotolinių lažybų, totalizatorių, lošimų B kategorijos automatais, bingo lošimų rengėjams – 289 tūkst. eurų, o nuotolinio žirgų totalizatoriaus – 144 tūkst. eurų.
Dabar visų rūšių nuotolinių lošimų organizatoriai turi turėti bent 1,158 mln. eurų kapitalą.
Lošimų verslo apklausa parodė, kad įmonės neketina nutraukti veiklos, kai įstatymas nebereikalaus nuotolinių lošimų organizatorių turėti ir antžeminį tinklą, Seimo Biudžeto ir finansų komitete ketvirtadienį teigė Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys.
Niekas nutraukti antžeminės veiklos kaip ir nesiruošia.
„Niekas nutraukti antžeminės veiklos kaip ir nesiruošia. Viename punkte, mūsų duomenimis, vidutiniškai dirba du žmonės, jų atlyginimai nėra dideli, dažnai samdosi studentus kai kurios įmonės“, – teigė jis.
2017-2020 metais, V.Daukšio duomenimis, iš lošimų verslo į biudžetą buvo surenkama po 14-17 mln. eurų pajamų.
Jis taip pat informavo, kad nuo 2017 metų buvo blokuota 850 įvairių kalbų lošimų svetainių, pasiekiamų iš Lietuvos.
