Seimas įstatymų projektų pateikimo stadijoje pritarė, kad vyresnių nei 60 metų asmenų subsidija darbo užmokesčiui darbdavio pasirinkimu galėtų sudaryti 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 607 eurus siekianti minimali alga, arba 70 proc. lėšų, bet ne daugiau nei pusantro „minimumo“.
„Turint galvoje, kad absoliučiai didžioji dalis darbdavių, išleisdami žmones į prastovas, moka minimalų mėnesinį atlyginimą, tokiu būdu vyresnio amžiaus asmenų grupei būtų užtikrintas šimtaprocentinis darbdavio kaštų kompensavimas“, – Seimo posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Tokius siūlymus Vyriausybė pateikė reaguodama į tai, kad per karantiną vyresni nei 60 metų žmonės yra vieni sparčiausiai krentančių iš darbo rinkos. Personalo atrankos specialistai teigia, kad šie asmenys darbo rinkoje dar iki krizės darbdaviams buvo viena nepatraukliausių darbuotojų grupių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys rodo, kad kovo-gegužės mėnesiais dirbančiųjų skaičius labiausiai sumažėjo vyresnių nei 65 asmenų grupėje – 6,4 proc. tokių darbuotojų jau iškrito iš darbo rinkos. Tarp 61–65 metų amžiaus gyventojų dirbančiųjų skaičius susitraukė 4,1 procento.
Užimtumo tarnybos 15min ketvirtadienį pateiktais duomenimis, beveik 14,3 tūkst. vyresnių nei 60 metų darbuotojų yra prastovose, už kurias paprašyta valstybės subsidijos. Dabar vyresniųjų atžvilgiu taikoma įprasta tvarka – darbdavys gali gauti 70 arba 90 proc. siekiančią subsidiją, padengiančią dalį darbuotojo darbo užmokesčio per jam paskelbtą prastovą.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį taip pat pareiškė pritariantis iniciatyvoms, skirtoms išsaugoti vyresnius žmones darbo rinkoje.
„Visi žmonės Lietuvoje, nepriklausomai nuo jų amžiaus, yra vertintini ir gerbtini visiškai vienodai ir jokios segregacijos pagal amžių, net ir teisinantis kažkokiomis ypatingos aplinkybėmis, negali būti iš principo.
Todėl sprendimai, kurie padės lengviau šitiems žmonėms išsaugoti savo darbo vietas, atsikratyti tų stereotipų, kurie kartais yra lygioje vietoje sukuriami, jie yra vertintini teigiamai“, – žurnalistams sakė prezidentas.
Perspėjo dėl stigmatizacijos
Svarstant pasiūlymą Seime, kai kurie opozicijos atstovai perspėjo, kad ši iniciatyva gali paskatinti darbdavį rinktis į prastovas išleisti vyresnį darbuotoją, nes tokiu atveju gautų didesnę subsidiją.
„Ar nėra vėl lipama ant to paties grėblio ir ar nėra stigmatizuojama ta Lietuvos piliečių ir gyventojų amžiaus grupė, kurie turi darbą, taip signalizuojant darbdaviams, kad jūs leiskite juos į prastovas?“, – sakė socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras tokią prielaidą atmetė, argumentuodamas stebėsena, kaip verslas iki šiol elgėsi karantino laikotarpiu.
Pasak L.Kukuraičio, įmonės nepiktnaudžiavo prastovomis net ir turėdamos galimybę gauti valstybės paramą, o į darbus grįžtančių žmonių skaičius nuolat auga.
„Prastovomis naudojamasi tik tada, kai iš tiesų reikalinga“, – teigė ministras.
Kitas socialdemokratas Algimantas Salamakinas taip pat perspėjo, kad pasiūlymu dėl didesnio prastovų kompensavimo vyresniems nei 60 metų asmenims dedami pinigai verslininkams į kišenę, nepagalvojant apie pasekmes.
„Aš įsivaizduoju: esu darbdavys, turiu dešimt dirbančiųjų, kuriems daugiau nei 60 metų, jie man tikrai reikalingi ir visa kita. O kuriems galams po to įstatymo aš sakysiu, kad jie man reikalingi? Aš sakysiu: ne mielieji, aš juos ruošiuosi atleisti, mokėkit man iš biudžeto pinigus. Tai manau, kad visi Lietuvoje, kuriems yra virš 60 metų ir kurie dabar dirba, sulauks tų subsidijų, nors jie darbdaviui galbūt ir labai reikalingi. Mes tiesiog duodame paskatą žengti tokį žingsnį“, – tvirtino politikas.
Kitos priemonės verslui ir gyventojams
Vyriausybės pateiktuose įstatymų projektuose taip pat numatyta sudaryti galimybę darbdaviui gauti subsidiją darbo užmokesčiui ne tik karantino laikotarpiui, bet ir jam pasibaigus, kol galioja ekstremali situacija.
„Šis pakeitimas sudarys sąlygas įmonėms, kurios pandemijos pasekmes pajus po karantino, kada jis besibaigtų, turėti tokias pačias galimybes su tomis, kurios pasekmes patyrė iš karto, paskelbus karantiną“, – sakė L.Kukuraitis.
„Tai daugiausiai gamybos įmonės, kurių žaliavų ir pardavimų grandinės yra pažeidžiamos ilgesniame laikotarpyje. Taip pat šis pakeitimas pagelbėtų sektoriams, kurių ekonominis atsigavimas, tikėtina, užtruks žymiai ilgiau – tai yra turizmo, viešbučių ir kitų“, – kalbėjo jis.
Taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo, kad prastovos subsidijuojamos tik įsitikinus, kad darbdavys išlaikė ne mažiau kaip pusę darbo vietų ne trumpiau kaip tris mėnesius.
Pataisos taip pat numato, kad laikiną darbo paieškos išmoką gyventojai gautų iškart tapę bedarbiais, o ne tada, kai baigiasi terminas gauti išeitines išmokas iš darbdavio. Tas pats būtų taikoma, kai žmogus kreipiasi dėl įprastos nedarbo išmokos.
Dabar būna atvejų, kai darbdaviai įsipareigoja mokėti išeitines išmokas, bet įmonėms neišgalint jos neišmokamos iškart.
Taip pat siūloma, kad darbo paieškos išmoka būtų mokama visais atvejais pilna, nesvarbu, ar žmogus gauna pensijas, rentas, kompensacijas ar kokias kitas išmokas. Visus veiksmus, susijusius su darbo paieškos išmokos mokėjimu, atliktų Užimtumo tarnyba.
Be to, įstatymų projektais siūloma spręsti situacijas, kai seneliai negali gauti išmokos prižiūrint vaikus, pavyzdžiui, dėl to, kad kitas iš tėvų neprižiūri vaiko, nežinoma, kur jis yra.
Po pateikimo Seime projektams pritarė 74 parlamentarų, 2 buvo prieš, dar 19 politikų susilaikė. Dabar jie bus svarstomi Seimo komitetuose.
