Už tai, kad darbo skelbimuose privalomai būtų nurodytas algos dydis ar intervalas, balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 5, o susilaikė – 30.
Tai reiškia, kad darbdavys, skelbdamas darbo skelbimą, privalės nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio, mėnesinės algos) arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
Kelia kontrolės klausimą
Konservatorė Gintarė Skaistė tikino palaikanti idėją nurodyti preliminarų atlyginimo dydį darbo skelbimuose.
„Iš tikrųjų šiandien darbo rinka keičiasi, viskas gyvenime greitėja ir atrodo, kad atlikti visas procedūras tam, kad galų gale sužinotum, koks atlyginimas tau galėtų būti pasiūlytas, darosi absoliučiai nebeprasminga“, – kalbėjo ji.
Tačiau politikė įžvelgė ir trūkumų.
„Nėra numatyta jokio kontrolės mechanizmo, kad darbdaviai iš tikrųjų viešintų numatomą darbo užmokestį, ir nėra numatyta jokios nuobaudos, jeigu jie to nedarytų arba darytų netiksliai“, – sakė G.Skaistė.
Nėra numatyta jokio kontrolės mechanizmo, – teigė G.Skaistė.
Nuomonę išsakė ir liberalas Simonas Gentvilas.
„Šiandien darbuotojo neprisiviliosi tik atlyginimu. Tai yra socialinių paslaugų paketas. Jeigu mes pradėsime reglamentuoti kiekvieną darbdavio įpareigojimą, ką jis turi nurodyti savo darbo skelbime, tai mes nueisime visiškai klaidinga linkme“, – teigė jis.
„Darbdaviai, siekdami išvengti kontrolės mechanizmo ar net pažeidimų, tiesiog nurodys milžinišką intervalą, kas yra leidžiama šituo įstatymu“, – pridūrė S.Gentvilas.
Vienas iš idėjos autorių „valstietis“ Tomas Tomilinas sakė, kad absoliuti dauguma mūsų žmonių dirba 500–700 eurų intervale. Ir ta minimali kaina, kiek darbdavys mokės, yra absoliučiai svarbiausia.
„Mes kalbame apie absoliučią Lietuvos gyventojų daugumą, kurie nuo 8 val. iki 17 val., o kartais ir daugiau, dirba už 600 eurų, apie tokius žmones ir apie tokius darbo skelbimus, kuriems 650 ir 580 yra didelis skirtumas“, – šios pataisos jis ragino nevertinti iš IT specialisto, gyvenančio Vilniuje, taško.
Konservatorius Sergejus Jovaiša atkreipė dėmesį, kad pataisose palikta nemažai vietos manipuliavimui, kriterijai neapibrėžti.
„Aš įsivaizduoju, kad gali atsitikti masinis kartelinis susitarimas tarp įmonių. Jie rašys tas ribas nuo 1 tūkst. eurų iki 10 tūkst., o sutars taip, kaip sutars“, – kalbėjo jis ir klausė, kas bus atsakingas už tai, jei skelbime nebus nurodytas atlyginimo dydis.
Parlamentaras Mykolas Majauskas teigė, kad toks pakeitimas sustiprintų potencialių darbuotojų derybines pozicijas išsiderėti ir gauti geresnį atlyginimą, tačiau pažymėjo ir tai, kad šis įstatymo projektas nėra tobulas, nes darbdaviai galės nustatyti plačius rėžius.
„Tikėtis, kad bus perversmas, naivu, bet toks sprendimas gali šiek tiek sustiprinti derybinę poziciją tų žmonių, kurie ieško darbo“, – sakė M.Majauskas.
Tuo tarpu Seimo narė Aušrinė Armonaitė pažėrė kritikos.
„Norėčiau pakviesti valdančiąją daugumą teikti esminius projektus, kurie galėtų kelti atlyginimus Lietuvoje, o ne užsiimti skelbimų redagavimų iniciatyvomis“, – kalbėjo ji.
Norėčiau pakviesti valdančiąją daugumą teikti esminius projektus, kurie galėtų kelti atlyginimus Lietuvoje, o ne užsiimti skelbimų redagavimų iniciatyvomis, – kalbėjo A.Armonaitė.
Ketvirtadienį, dar prieš Seimo apsisprendimą, premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad toks reikalavimas sukels darbdaviams nepatogumų, tačiau pripažino, jog tokia informacija ieškančiam darbo žmogui naudinga, skelbė BNS.
Kaip jau anksčiau rašė 15min, T.Tomilinas yra sakęs, kad šis pokytis paskatintų darbdavių socialinę atsakomybę – esą siūlantys darbą negalėtų kalbėti apie skirtingas algas skirtingiems žmonėms, pretenduojantiems į darbo vietą, paskatintų kolektyvinių sutarčių pasirašymą.
Be to, pasak jo, tai padėtų derybose dėl algos.
„Alga, pinigai iš viso yra kažkoks Lietuvos Achilo kulnas. Žmonės gėdijasi apie jas garsiai kalbėti, vieni kitus moralizuoja, net darbdaviai neretai įsižeidžia, jei žmogus garsiai ir aiškiai išsako, ko nori“, – sakė T.Tomilinas.
Vertino skirtingai
Birželį minėtoms pataisoms pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Tada vykusiame komiteto posėdyje priminta, kad tokia tvarka galioja Latvijoje, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė užsiminė, kad tai nėra dažna praktika ES. Be to, niekas netikrins, ar darbdaviai laikosi pažado mokėti tiek, kiek rašo skelbimuose.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tada pritarė šiai pataisai, argumentuodama, kad, kai darbuotojas iš anksto žinos, kokios yra atlyginimo ribos, kokia pozicija, tai padidins jo derybines galias.
Tačiau darbdaviai ir Laisvosios rinkos instituto ekspertai abejojo tokios prievolės nauda. Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius teigė, kad toks reikalavimas būtų perteklinis, jam antrino Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Karolina Mickutė, akcentavusi, kad toks reguliavimas praktikoje gali ir neveikti.
„Jis yra deklaratyvus, neaišku, kaip tai praktikoje veiks, gali būti, kad tik fiktyviai rašys algos dydį“, – tada sakė ji.
