Nors Aplinkos ministerijos (AM) pasiūlyta Miškų įstatymo pataisa kelią Vyriausybėje prasiskynė nepaisant STT, Konkurencijos tarybos ir teisininkų įspėjimų, kad ji yra galimai palanki stambiesiems medienos perdirbėjams, Seime jos kelionė pasibaigė. Bent kol kas.
Antradienį Seimas po pritarimo nepritarė Miškų įstatymo pataisai, kurią grąžino tobulinti Vyriausybei.
Už siūlomas Miškų įstatymo pataisas už balsavo 50, prieš – 22, susilaikė – 32 parlamentarai. Per netrukus įvykusį alternatyvųjį balsavimą parlamentarai nutarė grąžinti šį projektą tobulinti iniciatoriams.
Įtarė valdančiuosius bandant „nustumti“ vakarui
Galimai korupciniu vadinamas įstatymas susilaukė aršių diskusijų net nepradėtas svarstyti.
Nors Miškų įstatymo pataisų pateikimas buvo numatytas rytiniame posėdyje, to nespėta padaryti dėl laiko trūkumo. Tačiau po pertraukos vakarinį Seimo posėdį jam pirmininkavęs „valstietis“ Arvydas Nekrošius pradėjo nuo kitų klausimų.
Tai sukėlė dalies Seimo narių nepasitenkinimą. Parlamentarai pradėjo kelti klausimą, ar valdantieji nesistengia šio kontroversiškai vertinamo klausimo nustumti į vakarą, kai neliks žiniasklaidos ir sumažės parlamentarų.
Parlamentaras, Seimo narių Mišrios grupės atstovas Andrius Mazuronis atkreipė dėmesį, kad pagal Seimo statutą, jei klausimų nespėjama išnagrinėti rytiniame posėdyje, nuo jų reikėtų pradėti vakarinį posėdį.
Jam antrino ir konservatorius Jurgis Razma: „Jei taip susiklostė, kad ryte nespėjome, tai būkite geri, iš karto duokite jį popietiniame posėdyje, o ne stumdykite kažkur į galą. Gal ir patiems nepatogu jo turinį pateikti? Norite, kad kuo mažiau spaudos ir žmonių girdėtų? Kas čia yra – aplinkos ministras sėdi salėje, kodėl iš eilės neiname?“.
Tuo tarpu parlamentaras socialdemokratas Algimantas Salamakinas atskleidė, kad ryte prie jo priėjęs vienas Seimo narys prašė neklausinėti ministro dėl teikiamų Miškų įstatymo pataisų ir nepasisakyti prieš.
„Gal man dabar pažadėti, kad neklausinėsiu, o sėdėsiu ramiai, bet jūs pateikite šitą įstatymą. Ko bijote? Jei įstatymas geras, nereikia bijoti, kad A.Salamakinas užduos klausimus. Žinau labai daug apie jį, nes praeitoje kadencijoje pusantrų metų tąsėmės su šiuo įstatymo projektu, kol prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė: baikite korumpuotus įstatymus priiminėti. O dabar vėl atnešė tą įstatymą Vyriausybė“, – stebėjosi Seimo narys.
Praeitoje kadencijoje pusantrų metų tąsėmės su šiuo įstatymo projektu, kol prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė: baikite korumpuotus įstatymus priiminėti. O dabar vėl atnešė tą įstatymą Vyriausybė, – stebėjosi A.Salamakinas.
Triukšmą pakėlę parlamentarai savo pasiekė – įstatymas buvo pristatytas netrukus po to.
Seime pristatydamas įstatymo pataisas Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tvirtino, kad šio įstatymo tikslas – padidinti valstybinės medienos teikiamą socialinę ir ekonominę naudą šaliai ir aprūpinti šalies pramonę žaliava. Pasak jo, medienos produktai sukuria didesnę pridėtinę vertę ir kuria daugiau darbo vietų nei žaliavinės medienos eksporto veikla. Įstatymo projektas paliestų 40 proc. rinkai patiekiamos medienos.
Ministras dėstė, kad šios pataisos leistų papildomai perdirbti apie 500 tūkst. kubinių metrų medienos ir taip šalyje papildomai sukurti 65 mln. eurų pridėtinės vertės – palyginimui, iš to paties medienos kiekio eksportas sukuria 13 mln. eurų pridėtinės vertės.
„Papildomas minėto kiekio perdirbimas sudarytų galimybę sukurti apie 3 tūkst. darbo vietų“, – pridūrė ministras.
K.Mažeika vardijo, kad šis įstatymo projektas skatintų investicijas į medienos pramonę, prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo, regioninės politikos įgyvendinimo, nes dauguma įmonių veikia regionuose.
A.Salamakinas: Vyriausybė arba kvaila, arba korumpuota
Tačiau K.Mažeikos pristatytas projektas sulaukė aršios Seimo narių kritikos. A.Salamakinas priminė, kad praėjusioje kadencijoje trys Seimo nariai paeiliui teikė tokias įstatymo pataisas, kurios, parlamentaro teigimu, naudingos trims stambiems verslininkams.
Kam reikalingas šis įstatymas? „Vakarų medienos grupei“ ir Sigitui Paulauskui, „Juodeliams" ir A.Zimnickui ir tam pačiam „Grigeo“. Įstatymas kuriamas tiems trims žmonėms, – rėžė A.Salamakinas.
„Kam reikalingas šis įstatymas? „Vakarų medienos grupei“ ir Sigitui Paulauskui, „Juodeliams“ ir A.Zimnickui ir tam pačiam „Grigeo“, kuris labai daug pridarė blogo. Įstatymas kuriamas tiems trims žmonėms, ne jokiems ten 700. Ir jis kuriamas ne dėl to, kad trūksta medienos, o dėl to, kad nori mažos kainos“, – tiesiai rėžė A.Salamakinas.
„Kaip vadinti Vyriausybę, kuri drįsta atnešti tokį įstatymą į Seimą? Vyriausybė arba kvaila, arba korumpuota“, – žodžių į vatą nevyniojo parlamentaras.
Kaip vadinti Vyriausybę, kuri drįsta atnešti tokį įstatymą? Vyriausybė arba kvaila, arba korumpuota, – žodžių į vatą nevyniojo parlamentaras.
Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį į šio įstatymo projekto riziką, kad atiduosime žaliavą verslui nemokamai, už tai nepaprašydami nieko – nei investicijų, nei darbo vietų.
„Įmonės pirks žymiai pigiau, o urėdijai, kuriai ir taip kelnės nusmukusios, tai reikš nemokumą“, – sakė parlamentaras. Jis pridūrė, kad įstatymui prieštarauja visos institucijos, todėl 80-90 proc. šio teisės akto nuostatų reikėtų pakeisti, kad jis atitiktų Lietuvos įstatymus ir ES gerąją praktiką.
Vis dėlto S.Gentvilas sutiko, kad pradėti diskusiją reikia, nes Lietuvoje būtina skatinti pramonės vystymąsi, ypač regionuose, o iš eksportuojančios medieną šalies tapti importuojančia.
Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis medienos pirkimo taisyklėse pasigedo ir teisinės, ir ekonominės logikos. Jis kėlė klausimą, kaip įmonės, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, negali pirkdamos medieną konkuruoti su įmonėmis, kurios kuria mažą pridėtinę vertę.
O parlamentaras Paulius Saudargas, sutikdamas, kad problema skausminga, nes medienos eksportas vyksta didesniais mastais nei turėtų, teiravosi, ar ministras pritaria, kad teks smarkiai koreguoti įstatymą, nes pastabų projektui sulaukta labai daug.
Jis taip pat teiravosi, ar mažiesiems perdirbėjams bus išlaikytos normalios sąlygos.
K.Mažeika į tai atsakė, kad įstatymo projektas lies tas įmones, kurios niekaip neperdirba medienos.
„Buvo diskusijos, ar lentpjūvė gaminys yra gaminys, nes tai taip pat vieno žingsnio procesas, kuris sukuria pridėtinę vertę. Pavyzdys Latvija, kur lentpjūvės veikia didžiulės“, – teigė aplinkos ministras.
Sudarys išskirtines sąlygas
Aplinkos ministerijos (AM) pasiūlyta Miškų įstatymo pataisa siekiama suteikti pirmenybę pagal ilgalaikes sutartis įsigyti valstybinės medienos tik toms įmonėms, kurios per pastaruosius trejus metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavos, turi bent penkis darbuotojus, veikia Lietuvoje, neturi pradelstų skolų valstybei ir yra įsigijusios gamybinius įrenginius.
AM siūlomame įstatymo pakeitimo projekte rašoma, kad esą tokiu būdu žaliavinė mediena pirmiausia būtų parduodama didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriantiems ūkio subjektams. O Lietuvos medienos pramonė sukuria didesnės pridėtinės vertės produktus nei medienos žaliavos eksportas.
Įžvelgia korupcijos riziką
Tuo tarpu visos šį įstatymo projektą išnagrinėjusios institucijos yra kitos nuomonės.
Teisingumo ministerija, įvertinusi įstatymo projektą, praėjusių metų lapkritį pabrėžė, kad šis pakeitimas riboja įmonių, galinčių įsigyti žaliavinę medieną, ratą, suteikiant konkurencinį pranašumą kriterijus atitinkantiems verslininkams, taip pat ribojamas laisvas prekių judėjimas ES vidaus rinkoje.
Konkurencijos taryba rekomenduoja bet kokią prioritetinio medienos paravimo tvarką iš anksto derinti su Europos Komisija.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas prieš kelis mėnesius kalbėdamas Vyriausybėje svarstant šį projektą atkreipė dėmesį, kad jis riboja konkurenciją, o suteikiamas pranašumas tam tikroms įmonėms gali būti traktuojamas kaip valstybės pagalba. Jis ragino AM kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl konsultacijos.
STT: gali sudaryti sąlygas nesąžiningam elgesiui
Šių Miškų įstatymo pataisų antikorupcinį vertinimą 2019 metų lapkričio pradžioje atliko ir STT, konstatavusi, kad „projekto nuostatos gali būti naudingos atskiroms interesų grupėms ir sudaryti sąlygas medieną įsigyjančių asmenų nesąžiningam elgesiui“.
Nors AM skelbė patobulinusi projektą, kurį kritikavo teisininkai, tačiau STT atstovai prieštaravo, kad į išsakytas pastabas nėra atsižvelgta, o ministerija nepateikia įstatymą lydinčių teisės aktų projektų, kurie turėtų suteikti daugiau aiškumo.
O dėl reikalavimo medienos pirkėjams trejus metus naudoti 80 proc. žaliavos, STT perspėjo, kad per šį laikotarpį palyginti mažus medienos kiekius pirkę ir dalį jos panaudoję medienos gaminiams gaminti asmenys (taip užsitikrinę galimybę dalyvauti aukcionuose) gali siekti pasielgti nesąžiningai ir perpardavimui nupirkti itin didelius medienos kiekius, pavyzdžiui, taip pasielgti gali nusprendę iš medienos perdirbimo rinkos pasitraukti ketinantys asmenys. Kitaip tariant, pareigūnai perspėjo ministeriją, kad tai ribotų konkurenciją.
