Seimas imasi neįgaliųjų įdarbinimo reformos

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad priėmus pataisas negalią turintys žmonės galės laisvai dirbti ten, kur jie pasirenka, – ne tik segreguotose socialinėse įmonėse, bet atviroje darbo rinkoje.

„Kad gautų daugiau tinkamų individualių paslaugų, kad juos darbdaviai samdytų ne dėl subsidijų, o dėl sukuriamos pridėtinės vertės“, – Seimo posėdyje teigė ministrė.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė teigė, kad reforma yra laukta ir būtina.

„Ji ateina tikrai laukta ir reikalinga. Ilgus metus gyvavusi dvigubo apmokestinimo sistema buvo ydinga, sukurianti tam tikrais atvejais nevienodas sąlygas žmonėms įsidarbinti ir pasirinkti darbo vietą“, – tvirtino komisijos pirmininkė.

Tačiau parlamentarė suabejojo, ar naujos tvarkos finansavimas bus pakankamas: „Finansavimas (...) iš esmės yra, man atrodo, net mažesnis, negu lito laikais mes turėjome (...) Paskaičiavau, tai jo užteks kokiems 3-5 tūkst. žmonių su negalia ir viskas“.

Pataisomis siūloma atsisakyti socialinių įmonių statuso ir taikyti paramą darbdaviams, įdarbinantiems neįgalius žmones. Taip norima pasiekti, kad parama nepriklausytų nuo įmonės statuso, o tik nuo negalią turinčio žmogaus galimybių.

Buvę socialinių įmonių darbuotojai, su kuriais darbo sutartis nėra nutraukta, būtų laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais ir jiems būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui: priklausomai nuo darbingumo lygio kompensuojant 50-75 proc. atlyginimo, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA (1095 eurai), asmenims su sunkia negalia subsidija būtų mokama neterminuotai, su vidutine negalia – iki dvejų metų, su lengva negalia – iki šešių mėnesių.

Be to, įteisinama nauja priemonė – subsidija darbo asistento išlaidoms. Ji siektų 62 proc. minimalaus valandinio atlygio (2,77 euro) už kiekvieną asmenį, atsižvelgiant į dirbtą laiką, kai buvo suteikta darbo asistento pagalba. Neįgaliajam pagal poreikį darbo asistentas padės atlikti jo funkcijas.

Be to, techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti, maksimalus subsidijos dydis siektų 31 MMA (22,6 tūkst. eurų), patalpoms remontuoti – iki 4,7 MMA (3431 euras). Ji vienam žmogui būtų skiriama ne dažniau kaip kartą per trejus metus.

Numatyta padidinti pagalbos įsidarbinant ir lydimosios pagalbos vienos valandos įkainį – nuo 0,1 iki 0,2 bazinės socialinės išmokos (8,4 euro) už kiekvieną neįgalų asmenį.

Žmogui vienu metu galėtų būti taikomos abi priemonės – įdarbinimas subsidijuojant ir subsidija darbo asistento išlaidoms, jos taip pat galėtų būti derinamos su bedarbių profesiniu mokymu ar darbo vietų pritaikymo subsidijavimu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi, kad įgyvendinus pokyčius kasmet būtų papildomai įdarbinama per tris tūkstančius neįgaliųjų.

Lietuvoje yra apie 147 tūkst. darbingo amžiaus neįgalių žmonių, iš kurių dirba tik trečdalis, iš jų tik 10 proc. – socialinėse įmonėse.