Už tokias Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pataisas antradienį balsavo 126 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė trys.
Pataisos leis greičiau paskirti Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ laikinąjį administratorių – jos veikla sustabdyta po to, kai Europos Sąjunga (ES) kovo 9-ąją paskelbė sankcijas netiesioginiam jos savininkui, Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, įmonės sąskaitos buvo įšaldytos.
Finansų ministerijos inicijuotos pataisos numato, kad sankcionuotos įmonės ir fiziniai asmenys arba susijusieji su jais ar su sankcijų įgyvendinimu privalės pateikti Finansų ministerijai ir laikinajam administratoriui būtinus duomenis.
Finansų viceministras Gediminas Norkūnas sako, kad toks įpareigojimas reikalingas siekiant užtikrinti sklandų tokių įmonių administravimą.
„Sumažėtų šansai, kad toks sprendimas būtų apskųstas teisme“, – antradienį Ekonomikos komitete svarstant šią pataisą teigė viceministras.
Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis BNS yra sakęs, kad laikinasis administratorius galėtų aukcione realizuoti greitai gendantį ar nuvertėjantį turtą, o pasibaigus sankcijoms būtų nuspręsta, ką su juo daryti.
Sankcionuotų įmonių administratorius parinktų finansų ministras arba Lietuvos bankas, priklausomai nuo įmonių veiklos pobūdžio. Jie būtų skiriami ne ilgiau nei vieneriems metams, o išimtiniais atvejais finansų ministro sprendimu šis terminas galės būti pratęstas.
Pataisos numato, kad laikinojo administratoriaus civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turės siekti ne mažiau nei 300 tūkst. eurų vienam įvykiui per metus ir 1 mln. eurų – visiems įvykiams.
Dėl Lietuvoje taikomų ES finansinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, bendra įšaldytų lėšų suma dabar siekia apie 22 mln. eurų.
