Seimas antradienį po pateikimo pritarė dėl tolesnio 200 eurų vienkartinių išmokų pensininkams skyrimo svarstymo, nors tokį sprendimą ekonomistai pavadino populistiniu žingsniu, nesprendžiančiu šiuo metu aktualių problemų.
Dėl tokios siūlomos išmokos pasipiktino ir kai kurie Seimo nariai. Mišrios Seimo narių grupės narė Aušrinė Armonaitė 200 eurų išmokas pavadino „balsų pirkimu vidury baltos dienos“, o socialdemokratas Algimantas Salamakinas atkreipė dėmesį, kad išmokas gaus ir dideles pensijas ar kitas pajamas gaunantys žmonės, kurie mažiau nei kiti nukentėjo nuo koronaviruso krizės.
Tuo tarpu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis antradienį Seime tvirtino, kad šiomis išmokomis ketinama spręsti ne tik skurdo problemą, bet ir paskatinti vartojimą.
Svarstys pagalbos darbuotojams bei darbdaviams planą
Seime antradienį po pateikimo taip pat pritarta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam skubiam krizės laikotarpio finansinės valstybės pagalbos darbuotojams bei darbdaviams planui.
Seimas šiuos pakeitimus ypatingos skubos tvarka ketina svarstyti šį ketvirtadienį.
Kaip rašo BNS, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro, valstybės pagalbos darbuotojams ir darbdaviams plane kol kas numatytos priemonės, skirtos iškritusiems iš darbo rinkos užtikrinti adekvačias pajamas ir pagalbą, kad nebūtų, jo žodžiais, socialiai destruktyvių pasekmių.
L.Kukuraičio teigimu, be valstybės paramos „galime sulaukti juodžiausių prognozuojamų scenarijų“ – trigubai išaugusio nedarbo ir šešis kartus – socialinių pašalpų gavėjų.
Jis taip pat žadėjo, kad jei Seimas pritars trumpalaikės paramos darbuotojams bei darbdaviams scenarijui, vėliau bus sprendžiama dėl naujų priemonių 2021 metams.
Vyriausybė Užimtumo įstatymo pataisomis siūlo, kad pirmus du mėnesius valstybė padengtų prastovoje esančio darbuotojo darbo užmokesčio dalį, neviršijančią MMA – ji dabar siekia 437 eurus į rankas. Vėlesnius du mėnesius subsidija siektų 50 proc., o paskutinius du mėnesius – 30 proc.
Tokias subsidijas siūloma mokėti šešis mėnesius po karantino.
Jeigu įmonė būtų įtraukta į potencialaus augimo įmonių sąrašą, ji galėtų pasinaudoti 90–30 proc. subsidija darbuotojų algoms – jos viršutinė riba pirmus keturis mėnesius siektų iki 1214 eurų (iki mokesčių), kitus du „lubos“ kris iki 303,5 euro.
Jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezonines sutartis, subsidija sieks 90–50 proc., bus mokama keturis mėnesius ir negalės viršyti 303,5 euro (0,5 MMA).
Subsidijos galės būti mokamos tik darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova. Kitais atvejais jos skiriamos už 10 darbuotojų, kai iš viso jų yra iki 20, arba už pusę darbuotojų, kai jų yra daugiau nei 20.
Planuojama, kad ši priemonė pasieks 210 tūkst. darbuotojų, jai numatoma skirti 380 mln. eurų.
Pataisomis be kita ko numatomos paskatos žmonėms, iškritusiems iš darbo rinkos, persikvalifikuoti, steigti papildomas darbo vietas dirbantiems pagal individualią veiklą.
Dukart didinamos lėšos profesiniam mokymuisi, keičiamas pameistrystės rėmimas, numatant didesnę darbo užmokesčio kompensaciją. Pavyzdžiui, įdarbinant darbuotoją pagal pameistrystės sutartį, bus skirta 70 proc. (vietoje 40 proc. dabar) darbo užmokesčio kompensacija, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (vietoje 1 MMA dabar ) arba 910,5 euro (iki mokesčių). Tam bus skirta daugiau kaip 10 mln. eurų.
Taip pat numatoma skirti darbo paieškos išmoką – negaunantiems nedarbo išmokos ji siektų 200 eurų arba 33 proc. MMA, o gaunantiems – 42 eurus arba 7 proc. MMA. Tokią išmoką numatoma mokėti pusę metų ir prognozuojama, kad darbo netekusių žmonių gali būti apie 200 tūkst. Paramai jiems būtų skirta apie 265 mln. eurų.
