Seimas antradienį po svarstymo pritarė alternatyviam bankų mokesčiui, kuriuo siūloma papildomai apmokestinti ne bankų turtą, bet pelną.
Dėl šio įstatymo projekto Seimas balsuos dar kartą, tikėtina, kitą savaitę tvirtinant biudžetą.
Mažiau nei prieš savaitę grupės Seimo narių registruota įstatymo pataisa numato, kad 2 mln. eurų viršijančio bankų pelno dalis būtų apmokestinta 20 proc. mokesčio tarifu. Iki šiol bankai, kaip ir visi kiti verslai, mokėjo 15 proc. pelno mokestį.
Iš šio mokesčio į biudžetą tikimasi surinkti 20 mln. eurų.
Privilegijuotas sektorius
„Valstietis“ Tomas Tomilinas svarstymo metu sakė, kad ir bankų atstovai, ir Lietuvos bankas sufleravo tokį bankų apmokestinimo variantą.
„Europos Komisija, Europos centrinis bankas mums nuolat kartoja, kad mūsų mokestinė bazė per siaura. Normalu diskutuoti ne tik apie nekilnojamojo turto ar automobilio mokesčius, bet ir apie sektorius, kurie turi rekordinius pelnus Europoje“, - kalbėjo T.Tomilinas.
Konservatorius Mykolas Majauskas per Seimo posėdį ragino palaikyti šį valdančiųjų pasiūlymą, tvirtindamas, kad bankų sektorius yra privilegijuotas. Be to, pasak jo, nors praktika rodo, kad reikėtų apmokestinti išsigryninimo mokesčius – dividendus, Lietuvos bankai tokio mokesčio nemoka. Nuo tokio mokesčio jie atleisti pagal dvigubo apmokestinimo sutartis, nes išmoka dividendus motininėms kompanijoms.
„Bankrutavus „Snoro“, „Ūkio bankui“, susijungus „Nordea“ ir DNB, Lietuvoje praktiškai liko tik 3 bankai. Todėl jie gali sau leisti nustatyti pusantro karto didesnes naujų būsto paskolų palūkanų normas nei eurozonos vidurkis. Lietuvoje jos siekia 2,44 proc., tuo tarpu eurozonos vidurkis – 1,48 proc. Rezultatas - bankų nuosavo kapitalo grąža Lietuvoje siekia 13,5 proc., eurozonoje - 6 proc.
Veikdami ribotos konkurencijos sąlygomis bankai rodo reikšmingai didesnę nuosavo kapitalo grąžą, tad resursų turi“, – lygino M.Majauskas.
Stebėjosi dėl vieno sektoriaus išskyrimo
Ingrida Šimonytė antradienį siūlė išbraukti didesnio bankų pelno mokesčio svarstymą iš Seimo darbotvarkės, tačiau daugumai Seimo narių nubalsavus prieš tokį pasiūlymą, Pelno mokesčio įstatymo pataisos visgi buvo svarstytos.
I.Šimonytė svarstymo metu teigė nesuprantanti, kas yra tas viršpelnis, kurį šiuo pasiūlymu siekia apmokestinti valdantieji ir kodėl jo neieškoma ir kituose sektoriuose.
„Aš nelabai žinau, kas yra tas viršpelnis rinkos ekonomikoje ir, ar tikrai jis yra tik bankų sektoriuje. Nesuprantu, kodėl nėra paprasčiau įvesti progresinį pelno tarifą, kam tokie atradimai. Siūlomas naujas apmokestinimas ir tokiu būdu jį priimti yra nepadoru“, – sakė I.Šimonytė.
Dėl pelno mokesčio tarifo didinimo tik vienam sektoriui stebėjosi ir liberalas Simonas Gentvilas, citavęs statistiką, kad Lietuvos verslas pernai uždirbo 9,2 mlrd. eurų pelno. Tad 358 mln. eurų siekiantis bankų pelnas sudaro tik 4 proc. viso pelno.
„Toks neproporcingas vieno sektoriaus apmokestinimas keistai skamba iš kito sektoriaus, žemės ūkio, atstovų, siūlančių šį mokestį – A.Palionio ir V.Ąžuolo. Jie žemės sektoriuje turi kitus pelningumo, ne 15 proc. Be to, ir šiame sektoriuje gausu pelningų įmonių“, – sakė S.Gentvilas.
Praėjusią savaitę tokią įstatymo pataisą, kaip alternatyvą bankų turto apmokestinimui, registravo Seimo nariai Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys, Viktoras Rinkevičius ir Andrius Palionis.
Sulaukė palaikymo komitete
Penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė siūlymui bankams didinti pelno mokesčio tarifą pakelti 5 proc. – iki 20 proc. Tiesa, 20 proc. pelno mokesčio tarifu būtų apmokestinta 2 mln. eurų viršijanti pelno dalis.
Tokį bankų apmokestinimo variantą palaikė ir Lietuvos bankas, ir Finansų ministerija. Šio mokesčio rėmėjai motyvavo, kad bankinis sektorius yra išskirtinis – jis veikia oligopolinėmis sąlygomis, o bankų pelningumas yra dvigubai didesnis nei eurozonoje.
„Šita mokesčio alternatyva yra mažiau rizikinga ir labiau moksliškai pagrįsta“, – komiteto posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius šį siūlymą vadino bausmės mokesčiu bankams ir užsiminė, kad jis galimai yra antikonstitucinis.
Bankų turto apmokestinimas dar nepalaidotas
Pirmadienį BFK dar kartą grįžo ir prie bankų turto apmokestinimo klausimo, tačiau komiteto nariai nutarė padaryti pertrauką. Tai reiškia, kad šis įstatymas nuo 2020 sausio neįsigalios.
Apmokestinti bankų turtą siūliusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis tikino, kad šis įstatymas užtikrins apie 60 mln. eurų pajamų į biudžetą, tuo tarpu pelno mokesčio bankai gali išvengti.
