Už Užimtumo įstatymo pakeitimus balsavo 77, prieš – 2, o susilaikė 22 parlamentarai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pataisos leis kuo daugiau negalią turinčių žmonių dirbti atviroje darbo rinkoje, pasirinkti jiems tinkamą darbo vietą, o visi darbdaviai galėtų tinkamai pritaikyti darbo vietą ir aplinką žmonėms su negalia.
„Kad visi jaustųsi ne negalintys, o galintys surasti darbo vietą pagal savo kompetencijas, kvalifikaciją, su tam tikra valstybės pagalba“, – Seimo posėdyje sakė M.Navickienė.
Anot jos, dabartinis modelis, kai žmonės su negalia į darbo rinką įtraukiami skirtingomis sąlygomis, priklausomai nuo įmonės statuso, yra ydingas, nes riboja žmonių su negalia galimybes pasirinkti darbo vietą ir kuria nelygias sąlygas priimti tokius darbuotojus specialaus statuso neturintiems darbdaviams.
„Norime eiti ta kryptimi, kad ne subsidijos darbo užmokesčiui skatina neįgaliųjų įdarbinimą, o jiems ir darbdaviams teikiamos įdarbinimo paslaugos, pagalba, kurių plėtros ir siekiame siūlydami asmenų su negalia užimtumo modelio pertvarką“, – sakė ministrė.
Konservatorius Justas Džiugelis teigė, kad reforma įgyvendins socialinį teisingumą visiems neįgaliesiems ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, kad žmonės galėtų įsidarbinti visose įmonėse, nepaisant to, ar jos turi socialinės įmonės statusą, ar ne.
„Su šia reforma ketiname išravėti piktnaudžiavimo sėklas, kad nebūtų statuso, o visos įmonės galėtų pretenduoti į valstybės pagalbos krepšelį, pradedant darbo užmokesčio subsidijomis, baigiant asistentu, aplinkos pritaikymu ir kitais būtinais dalykais, kad žmogus su negalia galėtų kompensuoti savo negalią valstybės pagalba, valstybės apmokamais pinigais“, – teigė parlamentaras.
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovas Linas Kukuraitis teigė, kad pataisos yra svarbus žingsnis siekiant suvienodinti sąlygas visiems žmonėms su negalia dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau jis kelia klausimą, kas iš esmės padės perlaužti neigiamas neįgaliųjų įdarbinimo tendencijas.
„Turime aiškius duomenis, kas įvyksta, kai socialinėse įmonėse dirbančių žmonių su negalia sumažėja. Taip yra nutikę, nes buvo priimti įstatymų projektai praėjusioje kadencijoje ir ženkliai sumažėjo skaičius. Tuo metu atviroje darbo rinkoje jų daugiau neįsidarbino – priešingai, turime neigiamas tendencijas, atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia įsidarbina mažiau“, – posėdyje sakė L.Kukuraitis.
Pasak jo, reforma numato ir gerų dalykų – įvedamas darbo asistentas, padidintos pagalbos įsidarbinant apmokėjimo koeficientas, darbo vietos bus ne tik steigiamos, bet ir pritaikomos neįgaliesiems.
Tačiau politikui nerimo kelia tai, kad subsidija darbo užmokesčiui su vidutine negalia būtų mokama iki dvejų metų, o su lengva negalia – iki šešių mėnesių.
„Kas tai per terminas, kodėl 24 mėnesiai? Jei žmonės su lengva negalia turi šešių mėnesių terminą, kas vyksta po šešių mėnesių, kas gali pasikeisti, kad duodame 24 mėnesių terminą? Šis terminas neturi loginio paaiškinimo, išskyrus tai, kad tai skiriama tam tikram pereinamajam laikotarpiui“, – sakė L.Kukuraitis.
„Valstiečių“ frakcijos narys Algimantas Dumbrava teigė, kad įstatymo projektui būtų galima pritarti, jei vidutinę negalią turintiems asmenims būtų numatyta subsidija iki 36 mėnesių arba neterminuotai.
Liberalas Andrius Bagdonas taip pat kalbėjo, kad siūlymas sumažinti subsidijas įmonėms už antros grupės negalią turinčių asmenų įdarbinimą iki dviejų metų gali palikti išuos žmones be darbo.
„Susidaro įspūdis, kad visą atsakomybę už neįgalaus asmens integraciją į atvirą darbo rinką siekiame permesti verslui. Turiu abejonių, ar be papildomų valstybės paskatų darbdaviai taip pat aktyviai įdarbins šiuos asmenis atsižvelgiant į patirtus kaštus“, – kalbėjo jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės teigimu, šių metų sausio 1 dieną darbingo amžiaus žmonių su negalia buvo apie147 tūkst., iš jų dirbo tik 29 proc. Tikimasi, jog reforma padės pasiekti, kad į darbo rinkas įsilietų dukart daugiau žmonių.
