Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms: už balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 11, o 30 susilaikė.
Dabar pataisos bus išsiųstos Europos Komisijai notifikavimui, o pasibaigus šiai procedūrai, rudenį dėl pakeitimų Seime vyktų galutinis balsavimas.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad kailinių žvėrelių fermų uždarymas būtų pirmas Lietuvos istorijoje verslo draudimas. Pasak jo, Europos Sąjungoje dėl to nėra vieningos politikos.
V.Pranckiečio teigimu, siūlomas pereinamasis laikotarpis yra per trumpas – tam esą reikėtų bent 10 metų.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas teigė, kad kailinė žvėrininkystė nėra draudžiama Suomijoje, Švedijoje, Islandijoje, Danijoje, Lenkijoje, JAV, Kanadoje, Ispanijoje, Graikijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje.
„Uždraudus šį verslą Lietuvoje, būtų sudarytos palankios sąlygos jo vystymui tose valstybėse“, – sakė A.Gedvilas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika priekaištavo, kad ketinamų uždaryti fermų savininkams siūlomos kompensacijos yra per menkos.
Jis taip pat pabrėžė, kad kasmet gaunama maždaug 1 tūkst. pranešimų apie gyvūnų augintinių nepriežiūrą, kankinimą ir žiaurų elgesį, tačiau niekas nebando uždrausti namuose laikyti kačių ar šunų.
„Jeigu jums labai rūpi gyvūnų gerovė, tai pirmiausia turėtų būti uždrausta auginti kates ir šunis, nes beveik kasmet tūkstantis skundų yra dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir pasitvirtina beveik pusė. Tai iš tiesų yra didžiuliai skaičiai“, – kalbėjo parlamentaras.
K.Mažeikos tvirtinimu, Europos Komisija tik 2026 metais žada siūlyti priemones, kaip būtų galima pagerinti gyvūnų gerovę, jis siūlė Lietuvai palaukti įtvirtinant draudimą.
„Esant situacijai, kai ekonominė krizė žiūri į akis ir rudenį rezultatus pamatysime visi, manau, kad tai yra tikrai neatsakingas siūlymas ir sprendimas. Siūlau dar kartą politiniame lygyje pasvarstyti, ar tikrai toks žingsnis duos naudos, pirmiausia, tiems patiems gyvūnams gyvūnų gerovės atžvilgiu, o toliau ir ekonominį, ir finansinį, ir visus kitus aspektus“, – svarstė parlamentaras.
Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė tvirtino, kad iki šiol nepavyksta užtikrinti tinkamų gyvūnų laikymo sąlygų – žvėreliai laikomi mažuose narvuose ir kankinasi.
Pasak jos, kailio poreikis šiuolaikiniam žmogui yra ypač menkas, o ir gamintojai teigia, kad kailis ne visada yra būdas apsisaugoti nuo šalčio.
„Kanadinės audinės, kurios ir yra daugiausia auginamos Lietuvoje, kailis apskritai minusinėje temperatūroje nėra tinkamas. Patys gamintojai rašo, kad tinkama temperatūra yra pliusinė nuo nulio iki net 10 laipsnių šilumos. Tam kailiui kenkia ir drėgmė, ir sniegas, nerekomenduojama dėvėti sningant“, – kalbėjo parlamentarė.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė skaičiavo, kad 38-iose fermose laikoma 90 proc. gyvūnų, jose dirba iki 500 žmonių. Vidutinis atlyginimas sektoriuje siekia 1169 eurus (iki mokesčių).
Mišrios Seimo narių grupės narys Andrius Palionis tvirtino, kad iš uždraudusių kailinių žvėrelių verslą šalių, kai kuriuose tokia veikla net nebuvo vykdoma ir kompensacijų verslui nereikėjo: „Tai buvo paprasta uždaryti“.
Seimas nepritarė grupės parlamentarų siūlymui kompensacijas mokėti atsižvelgiant į motininių žvėrelių skaičių mokant už vieną po 500 eurų. Už tai balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 51, o 14 susilaikė.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlo kailinių gyvūnų auginimą dėl jų kailio Lietuvoje uždrausti nuo 2027 metų. Žvėrelių fermų savininkams, kurie nutrauks veiklą, 2024–2026 metais žadama mokėti kompensacijas: pirmais metais ji būtų 3 eurai už gyvūną, antrais – 2 eurai, o paskutiniais metais – 1 euras.
Valstybė taip pat žada kompensuoti išeitines išmokas darbuotojams bei padengtų statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą. Jau uždarytos fermos, nebevykdančios veiklos, į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, o jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.
Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.
Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ prieš savaitę paskelbė keliose šalies fermose slapta nufilmuotus kadrus, atskleidžiančius, kaip dujų kamerose užmigdomi žvėreliai, kurių kailiukai vėliau virsta kailiniais.
„Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė žiniasklaidai sakė, kad skelbiami pirmą kartą taip aiškiai užfiksuoti vaizdai iš dujų kamerų. Visą medžiagą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ketinama perduoti teisėsaugai.
„Toks Seimo narių sprendimas tik dar kartą įrodo, jog Lietuva pasiruošusi atsisveikinti su industrija, gyvūnus kankinančia dėl puošmenos, dėl bumbuliuko ant kepurės ar apykaklės. Neabejoju, kad netrukus prisijungsime prie 19-os šalių Europoje, kurios šį sprendimą jau priėmė. Žinoma, dar laukia paskutinis balsavimas Seime, kuris anksčiausiai įvyks tik rudenį“, – po svarstymo Seime teigė gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Uždraudusi žvėrelių fermas Lietuva būtų 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą. Šio sprendimo, be Lietuvos, vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
Pataisos dėl kailinių žvėrelio verslo draudimo Seime buvo svarstomos nuo 2021 metų pabaigos.
