Šiuo siūlymu siekiama įpareigoti darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio atlyginimo (valandinio atlygio, mėnesinės algos) arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydį ir jo intervalą.
Darbdavys, skelbdamas darbo skelbimą privalės nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio, mėnesinės algos) arba pareiginės algos pastoviosios dalies dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
„Tai pakeltų mūsų derybų kultūrą, praturtintų žmones. Svarbu, kad žmonės turėtų didesnes galimybes rinktis“, – įstatymo pataisą antradienį Seimo posėdyje gynė „valstietis“ Vytautas Bakas.
Liberalas Simonas Gentvilas, siūlęs balsuoti prieš, pastebėjo, kad stiprioji derybinė pusė dabar vis tiek darbuotojų, ieškančių darbo pusėje, ir esą nereikia manyti, kad darbuotojai yra engiami. „Fiksuoto atlyginimo nurodymas skelbimuose bus tik žalingas dirbantiesiems“, – tvirtino S.Gentvilas.
Pasak pataiso iniciatoriaus Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario „valstiečio“ Tomo Tomilino, toks įpareigojimas sustiprintų darbuotojų derybines galias su darbdaviais ir paskatintų kolektyvinių sutarčių sudarymą.
„Tyrimai rodo, kad daug darbuotojų iš karto, nesiderėdami, priima pirmą darbdavio pasiūlymą ir visai nesidera dėl atlyginimo. Personalo konsultacijų bendrovės „Korn Ferry Hay Group“ tyrimo duomenimis, nepaisant to, kad šiuo metu JAV, kaip ir Lietuvoje, darbo rinkos sąlygos yra palankesnės darbuotojui, 64 proc. žmonių teigia, kad prieš pradedami dirbti, jie iš karto sutiko su siūloma alga“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte. Kaip tvirtina pasiūlymo rengėjai, tikėtina, kad jei žmogus prieš ateidamas į pirmą darbo pokalbį turės daugiau informacijos, jis bus geriau pasirengęs deryboms.
Verslas abejoja, kad nurodytas atlyginimas suteiks papildomų žinių būsimam darbuotojui. Teigiama, kad jis gali nebūti informatyvus, nes daugelyje verslo įmonių algos kinta priklausomai nuo premijų, kurios gaunamos už pasiektus rezultatus.
Po svarstymo už teisės akto projektą balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 11 parlamentarų. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.