Nacionalinio mecenato vardas būtų suteikiamas asmeniui, kuris bent 1 milijono eurų dydžio paramą skyrė sveikatos, kultūros, meno, mokslo, religijos, socialinės gerovės, sporto, švietimo ar visuomenės informavimo projektams.
250 tūkst. eurų paramą atitinkamiems projektams skyrę asmenys galės pretenduoti į Savivaldybės mecenato vardą.
„Lietuvoje yra sudarytos mokestinės sąlygos remti kultūros sporto ir kitas visuomenines iniciatyvas, tačiau nėra reglamentuotas sąvokos mecenatas vartojimas, taip pat nėra skiriamas pakankamas visuomenės dėmesys ir valstybės pripažinimas asmenims, kurie savanoriškai ir neatlygintinai teikia paramą“, – Seime teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Be vardo, mecenatai gautų ir po simbolį – juvelyrinę segę.
„Nurodytos sumos Lietuvos gyvenimo lygio mastu yra aiškiai apibrėžtos, pripažintinos svarbiomis ir atitinka Lietuvos ekonomikos išsivystymo lygį, vertinant bendrąjį vidaus produktą“, – teigiama įstatymo aiškinamajame rašte.
„Neaišku, kaip įmonė įsisegs tą segę, jei taip manote, gal reikėtų numatyti ir kažkokį pakabinamą ženklą“, – stebėjosi konservatorius Jurgis Razma ir teiravosi, ar ir „Naisių žemės“ rėmėjai galės tapti mecenatais – konkrečiai šio atvejo ministrė nenagrinėjo.
Nacionaliniai mecenatai ženklus gautų sausio 25 d., kuomet minima Vilniaus pagarsinimo diena, juos įteiktų premjeras arba įgaliotas ministras. Savivaldybės mecenato ženklus iškilmingoje aplinkoje įteiktų savivaldybės meras savivaldybės tarybos pasirinktą atmintiną dieną.
„Visada jautru, kai kalbame apie politiką ir tam tikrą rėmimą, visaip galima interpretuoti, bet aš sakyčiau, kad mecenavimas – kiekvieno individo apsisprendimo reikalas. Tai sąmoningas veiksmas norint prisidėti prie valstybinės reikšmės procesų (…) Nenorėčiau diskredituoti ar diskriminuoti tam tikros profesijos žmonių“, – į Seimo narės Monikos Navickienės klausimą, ar mecenatais galės būti ir politikai, atsakė L.Ruokytė-Jonsson.
„Nejaučiu ir negirdžiu užtikrintumo ir tikėjimo ta dvasia, kurią čia pateikiate“, – replikavo Seimo narys Vytautas Juozapaitis.
Už įstatymo projekto priėmimą svarstyti balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 4, o susilaikė – 32.
Andrius Navickas prieš balsavimą agitavo balsuoti prieš – esą perskaičius įstatymą matyti tik formalus tuščias turinys ir su realiais kultūriniais poreikiais turi mažais bendro.
„Nepaisant neįtikėtinos kultūros ministrės arogancijos ir sugebėjimo negerbti Seimo, aš prisipažinsiu, kad balsuosiu už – ne todėl kad sužavėjo įstatymo projektas, o todėl, kad Kultūros ministerija nesugebėjo per pusantrų metų pateikti jokio įstatymo projekto“, – teigė V.Juozapaitis.
Spręs taryba
Iki šiol Lietuvoje mecenato sąvoka buvo vartojama, tačiau nebuvo reglamentuota, Kultūros ministerija vertino, kad tam nėra skiriamas pakankamas visuomenės dėmesys ir valstybės pripažinimas.
Įstatyme numatyta ir 14 kriterijų, pagal kuriuos bus sprendžiama, ar projektas vertas pripažinimo mecenuojamu projektu. Tarp jų: atitiktis Vyriausybės strategijai, inovacijų skatinimas, įtaka atskiroms meno sritims, infrastruktūros objektų sukūrimas, ir pan. Mecenatai turės atitikti bent du kriterijus.
Dėl mecenato vardo suteikimo spręstų Mecenavimo taryba. Mecenatai turės būti nepriekaištingos reputacijos – kitu atveju mecenato vardas gali būti ir atimtas.
Nacionalinių mecenatų ir savivaldybės mecenatų vardai bus įrašomi į Mecenatų knygą, kuri pildoma ir saugoma Nacionaliniame muziejuje Valdovų rūmuose.
Kultūros ministerija planuoja, kad 5 mecenavimo projektams įvertinti ir pagaminti nacionalinio ir savivaldybės mecenato ženklus, galėtų kainuoti 10–15 tūkst. eurų.
JAV mecenatai gauna mokesčių lengvatų
Filantropijos sąvoka ir filantropijos veiksmas yra ypač populiarus reiškinys JAV, kur, skirtingai nuo Europos tradicijų, filantropija yra tapatinama ne tik su elitu, bet ir visa pilietine visuomene, rašoma įstatymo aiškinamajame rašte.
„Jungtinėje Karalystėje ir beveik visoje Europoje filantropija elitizuota, tapatinama su Viktorijos laikų „geradaryste“, moraliniu teisumu. JAV filantropijos koncepcija skiriasi nuo filantropijos sampratos Europoje, kur ji yra suprantama labiau kaip geranoriškumas nei kaip pilietinė pareiga“, – teigiama rašte.
Įstatymo projektu pasiūlyta rinktis Europines tradicijas – valstybė jas skatina vertybiškai, tačiau ne finansinėmis lengvatomis, kaip JAV – JAV mokesčių lengvatų praktika veikia nuo XVIII amžiaus.
„Atsižvelgiant į ribotas valstybės biudžeto galimybes, nesiūloma nustatyti jokių naujų skatinamųjų priemonių (mokesčių lengvatų) mecenavimo dalyviams, išlaikant mokesčių lengvatas, kuriomis naudojasi labdaros ir (arba) paramos teikėjai“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Įstatymo projekto rengėjai siūlo pasirinkti pagal tradiciją artimesnį Nyderlandų modelį, pagal kurį mokesčių lengvatos nėra mecenavimo tikslas ir jos nebus adekvačios (proporcingos) pasirinktoms mecenavimo sumoms.
„Mecenato parama skiriama viešajam gėriui sukurti. Mecenavimo motyvacija taip pat savo esme skiriasi nuo labdaros ir paramos teikimo: kultūros išliekamosios vertės suvokimas, vertybinės nuostatos, asmeninis domėjimasis konkrečia kultūros ar su ja susijusia sritimi, viešumas, pripažinimas, žinomumas“, – aiškina Kultūros ministerija.
Vilniaus pagarsinimo diena mecenato ženklų įteikimui pasirinkta neatsitiktinai. Vilnius rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1323 metų sausio 25 dieną kunigaikščio Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“, kuriame pagonis Lietuvos valdovas paskelbė atveriąs savo šalį „kiekvienam geros valios žmogui“.
„Vilniaus pagarsinimo diena svarbi visai Lietuvos valstybei, kurios kultūrinis gyvenimas neatsiejamas nuo ekonomikos, verslo ir verslo paramos. Nuo šios atmintinos dienos Vilnius įgijo daugiakultūrio miesto, kuriame sutaria skirtingos kilmės ir skirtingų tikėjimų žmonės, paveikslą“, – rašo Kultūros ministerija.
