„Kai kurios institucijos svarstys dalies paslaugų teikimo prasmingumą. Preliminariais skaičiavimais tikimybė, kad lėšos gali būti įšaldytos dviems metams padidintų palūkanų maržą 0,5–0,75 procentinio punkto. Populiariausiai apie 150 tūkst. litų paskolai mėnesinis mokėjimas didėtų 35–65 litais. Ir ši rizikos premija būtų taikoma visiems būsto paskolos gavėjams“, – pranešime sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Be to, anot S.Kropo, šiuo metu trumpalaikių finansinių sunkumų turintiems asmenims atsiskaityti už paskolą taps dar sunkiau, o kai kuriais atvejais ir nebeįmanoma.
Seimo opozicijos lyderis Vytautas Gapšys BNS informavo, kad jeigu per pirmą gegužės savaitę, kada Seime nevyks plenariniai posėdžiai, nei bankai, nei Vyriausybė nepateiks alternatyvių iniciatyvų šiuo klausimu, bus reikalaujama, kad Seimas balsuotų dėl jau apsvarstytų pataisų priėmimo.
Parlamentaras abejoja, kad bankų grasinimai dėl palūkanų didinimo yra ekonomiškai pagrįsti.
Lietuvos bankų asociacija tokį siūlymą vadina populistiniu ir jokiais tyrimais neparemtu, prognozuoja, kad turės didžiulių neigiamų pasekmių šalies ūkiui ir teisinei aplinkai, atvers galimybes piktnaudžiavimams.„Jeigu bankai jau sugebėjo paskaičiuoti, kiek gali brangti palūkanos, tai tegu per savaitę paskaičiuoja ir kitus variantus. Sakoma, kad bankai turi pakankamai lietuviškų pinigų – prisirinko indėlių, jeigu pakels paskolų palūkanas, sumažės skolinimasis iš bankų. Ar to bankai nori?“ – prognozuoja V.Gapšys.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas BNS informavo, kad komitetas antrą gegužės savaitę surengs Seimo frakcijų ir bankininkų pasitarimą ir bus aiškinamasi „reali situacija“.
„Norėdami padaryti gerai, galime padaryti atvirkščiai – kažkas ims piktnaudžiauti ir nukentės paprasti ir niekuo dėti žmonės“, – sakė parlamentaras.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Civilinio proceso kodekso pataisoms, numatančias ne ilgesnį kaip dvejų metų terminą, per kurį nebūtų išieškoma iš vienintelio būsto, būtino įsiskolinusiems asmenims gyventi: už balsavo 47 Seimo nariai, prieš – 2, o susilaikė 41 parlamentaras.
„Darbietis“ Kęstutis Daukšys sako, kad per tą laiką žmogus galėtų atsitiesti nuo kreditų naštos, susirastų geresnį darbą ir vėliau skolas padengtų.
Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kas pataisos skatins bankus didinti palūkanas.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis tvirtino, kad pataisos sudrausmins bankus ir jie nebedalins paskolų neįsitikinę, ar jas paėmę gyventojai galės jas grąžinti.
Opozicijos lyderis „darbietis“ Vytautas Gapšys tvirtino, kad šiemet hipotekos teisėjai priėmė nutartis parduoti iš varžytinių bankams buvusius įkeistus 143 butus ir 8 namus. Pasak jo, pernai buvo areštuoti 146 butai ir 11 namų, o šiais metais jau 143 butai.
V.Gapšio teigimu, pataisos bankams turėtų būti signalas, kad „reikia susidariusią situaciją spręsti solidariai“.
„Neginant komercinių bankų, dar kalti keli komponentai: tuometinio premjero Gedimino Kirkilo vadovauta Vyriausybė, Lietuvos bankas ir suklaidinti ir informacijos pakankamai neturėję žmonės“, – tvirtino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas.
Petras Gražulis tvirtino, kad pataisos sudrausmins bankus ir jie nebedalins paskolų neįsitikinę, ar jas paėmę gyventojai galės jas grąžinti.
Lietuvos bankų asociacija tokį siūlymą vadina populistiniu ir jokiais tyrimais neparemtu, prognozuoja, kad turės didžiulių neigiamų pasekmių šalies ūkiui ir teisinei aplinkai, atvers galimybes piktnaudžiavimams.
Asociacijos įsitikinimu, pataisa nepagerintų gyventojo, paėmusio paskolą ir turinčio laikinų finansinių sunkumų, padėties, o priešingai, dėl per dvejus metus susikaupsiančių mokėtinų sumų, šiuo metu trumpalaikių finansinių sunkumų turintiems asmenims atsiskaityti už paskolą taps dar sunkiau, o kai kuriais atvejais ir nebeįmanoma.
Teigiama, kad ši pataisa padidintų paskolų kaštus, pablogintų situaciją būsto paskolų rinkoje, vers bankus dar atidžiau vertinti kliento riziką ir ją griežtinti, o kai kurios kredito institucijos gali būti priverstos svarstyti galimybę nebeteikti kai kurių paslaugų.
Pataisomis taip pat siūloma skolų išieškojimo iš skolininkų turto procesas prasidėtų tik tada, kai jų skolos viršytų 15 tūkst. litų – dukart daugiau negu dabar.
„Darbiečių“ siūlomas kodekso pataisas siūloma taikyti ir tada, kai vienintelis skolininko butas ar gyvenamasis namas yra savanoriškai įkeistas už paskolą. Apribojimai nebūtų taikomi išieškant iš įkeisto turto, kuris nėra paskutinis skolininko gyvenamasis būstas.
Tokias kodekso pataisas „darbiečiai“ teigia parengę atsižvelgdami į gausėjančius atvejus, kai už įvairius įsiskolinimus – už komunalines paslaugas, vartojimo kreditus, ar lizingo bendrovėms negrąžintas paskolas – žmonių turtas parduodamas iš varžytinių.
