Už įstatymo pakeitimus iš viso balsavo 108 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė taip pat 1.
Įsigaliojus naujoms nuostatoms Vartojimo kredito įstatyme, nuo ateinančių metų nemažą dalį žmonių į nesibaigiančių skolų karuselę įtraukiantys greitieji kreditai nebus išduodami nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto.
Be to, galimai sumažės greituosius kreditus gaunančių asmenų skaičius. Seimo nariai pritarė griežtesnėms kredito gavėjų kreditingumo vertinimo nuostatoms.
Kreditus norintys pasiimti žmonės turės pateikti pakankamą informaciją vartojimo kredito davėjui, kuri įrodytų, kad pasiskolinta suma galės būti išmokėta.
Greitųjų kreditų bendrovės taip pat negalės taikyti milžiniškų metinių palūkanų savo klientams, nes pastarosios bus apribotos iki 75 proc.
Vis dėlto, vadinamuosius „greitukus“ siūlančios bendrovės ir toliau galės reklamuoti savo teikiamas paslaugas be jokių apribojimų.
Tyrimų bendrovės „TNS LT“ duomenimis, greitieji kreditai yra labiausiai šiuo metu reklamuojama prekė Lietuvoje.
Lietuvos bankas taip pat įgis teisę nelegaliai vartojimo kreditus teikiantiems asmenims skirti 57 924 eurų baudą.
Greitieji kreditai yra labiausiai šiuo metu reklamuojama prekė Lietuvoje.
„Dabartinė redakcija verslą pastato į valstybės prižiūrimo verslo rėmus ir tuo pačiu metu padidina atsakomybę ir skaidrumą“, – įstatymo pataisomis džiaugėsi Seimo narys, liberalas Kęstutis Glaveckas.
Vis dėlto Aurelija Stancikienė piktinosi, kad kreditą bus galima paimti svetimu vardu ir pavarde, nes Seimas nepritarė pasiūlymui uždrausti „greitukus“ dalinti telefonu ar SMS.
Be to, Seimo narė kaip didžiulę įstatymo spragą įvardijo tai, kad anksčiau laiko greitąjį kreditą nusprendusiems grąžinti asmenims vis tiek reikės sumokėti visas numatytas palūkanas.
A.Stancikienei pritarė ir socialdemokratė Birutė Vėsaitė, apgailestaudama dėl nepakankamų suvaržymų greituosius kreditus teikiančioms įmonėms. B.Vėsaitės teigimu, nevaržoma greituosius kreditus teikiančių bendrovių veikla prisidėjo prie savižudybių ir emigracijos didėjimo Lietuvoje.
Lietuvos banko duomenimis, greitųjų kreditų davėjai yra užregistravę 15 mln. eurų vertės beveik 8 tūkst. turto arešto aktų. Turto arešto registro duomenimis, yra apie 6,5 tūkst. skolininkų, dėl kurių turto arešto kreipėsi greitųjų kreditų įmonės - areštuota 6,2 tūkst. transporto priemonių, per 2 tūkst. žemės sklypų, 2,5 tūkst. pastatų ir beveik 2 tūkst. butų.
