Seimas ketvirtadienį priėmė Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo pakeitimus: už balsavo 81 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 22 susilaikė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, įstatymas svarbus ne tik gyventojams, bet ir verslui, nes leis greičiau vystytis e. atpažinties rinkai, suteiks jai daugiau stabilumo, o valstybei – formuoti, įgyvendinti ir kontroliuoti e. atpažinties politiką.
„Eikime į priekį, atverkime kelią naujausioms technologijoms“, – teigė ministrė.
Pasak jos, Lietuva yra viena labiausiai skaitmenizuotų valstybių pasaulyje.
„Daugybę skaitmeninių paslaugų priimame lygiai taip pat, kaip vandenį, liaudiškai tariant, iš krano ir tai yra labai labai gerai. Tačiau turime nestovėti vietoje, turime daugiau investuoti į pokyčius, į naujausias technologijas. Ir tai, ką šiandien naudojame, jungdamiesi kiekvieną dieną prie savo banko paslaugų, prie elektroninių valdžios vartų, prie įvairių deklaracijų formų ir registro, naudojame elektronines atpažinimo priemones. Tų priemonių yra ne viena, ne tik elektroninis parašas, jų gali būti ir daugiau ir dėl to reikia jas vystyti, konsoliduotai žiūrėti iš viešojo valdymo pusės ir nuosekliai vystyti šią rinką“, – tvirtino A.Armonaitė.
Ekonomikos komiteto nario Andriaus Kupčinsko teigimu, karantinas paskatino daugiau žmonių naudotis paslaugomis internetinėje erdvėje.
„Pandemijos laikotarpis sudarė tą terpę, kai daugelis piliečių būtent perėjo naudotis į daugelio valstybių ir savivaldybių paslaugų internetinę erdvę, ir jeigu 2019 metais buvo tik 19 mln. prisijungimų Lietuvoje, užsisakant vienokias ar kitokias paslaugas elektroninės valdžios vartuose, tai 2021 metais – 53 mln. prisijungimų“, – teigė A.Kupčinskas.
Seimas nustatė elektroninės atpažinties paslaugos teikėjų teises ir pareigas, kaip jie bus prižiūrimi bei priemonių tinkamumą naudoti elektroniniu būdu teikiant administracines ir viešąsias paslaugas.
Parlamentarai taip pat patvirtino e. atpažinties priemonių paslaugų teikėjams baudas už pažeidimus – 150 iki 1,15 tūkst. eurų, o jeigu dėl jo žalos patirs paslaugų naudotojai, baudos didės iki 3 tūkst. eurų.
Už skaitmeninimą bus atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
