Seimas leido į tokią paramą, kurią teikia savivaldybės, pretenduoti ir itin mažų pajamų gavėjams – dėl to panaikintas ribojimas, kad nuomos sutartyje numatyta suma per metus negali viršyti 60 proc. nuomininko pajamų.
Dabar parama galės būti teikiama, jeigu nuomos sutartyje nurodytas mokestis per mėnesį neviršytų vidutiniškai žmogui ar šeimai tenkančių pajamų.
Už tokias Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisą balsvo 122 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.
„Kad grietinėlės nenusiimtų vieni, o kiti liktų prie suskilusios geldos“, – prieš balsavimą teigė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.
Skiriant paramą bus vertinamos visos deklaruotos pajamos, išskyrus kompensaciją. Jeigu pajamų vidutinis dydis bus mažesnis už būsto nuomos mokesčio dydį, būtų vertinamos visos iki kreipimosi gautos praėjusių šešių mėnesių pajamos.
Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis bus apskaičiuojamas iš nuomos mokesčio atimant 30 proc. dalį, kurią apmokėtų žmogus ar šeima. Kompensaciją sudarys skirtumas, ne didesnis kaip vienas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis vienam asmeniui (176 eurų), o šeimai – pridedant 20 proc. VRP kiekvienam šeimos nariui.
Jeigu kompensacijos norės nedirbantis besimokantis žmogus, mokslo ar studijų tikslais pakeitęs nuolatinę gyvenamąją vietą, jis turės pateikti mokslo ar studijų institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad šios mokslo įstaigos bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų, o taip pat informaciją, ar šis studentas neatsisakė pasiūlytos apgyvendinimo vietos bendrabutyje.
Kompensacijos dydžiui apskaičiuoti bus atsižvelgta į nuomos mokesčio dydį ir vidutinį mokesčio bendrabutyje dydį per mėnesį ir visais atvejais kompensacijos dydis neturės viršyti pusės VRP dydžio (88 eurų).
Tokiais pakeitimais nepasiturintys gyventojai gaus didesnes kompensacijas.
Seimas taip pat pagerino kompensacijos gavimo sąlygas asmenims ir šeimoms, kurie pajamų iš viso negauna ar kurių pajamos yra ypatingai mažos, pavyzdžiui, jas sudaro socialinio pobūdžio išmokos.
