Seimas antradienį svarsto Vyriausybės pasiūlymus išplėsti paramos dydį karantino metu nukentėjusioms įmonėms.
Vienas svarbiausių pakeitimų – padidinti valstybės subsidijų dydį prastovų metu, siekiant išsaugoti darbo vietas. Į šią valstybės paramą galės pretenduoti tik tos įmonės, kurios nuo karantino pradžios neatleido darbuotojų.
Svarbiausias pakeitimas – prastovų metu Vyriausybė žada kompensuoti arba 70 proc. darbo užmokesčio dydžio, arba 90 proc., o išmokų lubas ketinama pakelti iki 910 eurų „ant popieriaus“ vienai darbo vietai. Tiesa, į subsidijas galės pretenduoti tik tie darbdaviai, kurie įsipareigos darbo vietas išlaikyti 3-6 mėnesius. Be to, į subsidijas galės pretenduoti visos nukentėjusios įmonės, neatsižvelgiant į sektorius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtino, kad darbo užmokesčio subsidijoms mokėti prireiks 370 mln. eurų, mokymo stipendijoms – 1,238 mln. eurų, o išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti – dar apie 36 mln. eurų.
Parlamentarui socialdemokratui Algirdui Sysui pasiteiravus, kuriam laikotarpiui valstybės biudžete užteks lėšų subsidijoms mokėti, L.Kukuraitis įvardijo 2-3 mėnesius. Pasak jo, tuo tikslu šiuo metu perskirstomos struktūrinės lėšos.
Seimo narys konsevatorius Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad prastovos metu darbuotojas gaus 430 eurų minimalią išmoką, tačiau nedarbo išmokos dydis siekia 663 eurus – 50 proc. daugiau nei prastovos metu.
M.Majauskas svarstė, kad dėl šios priežasties valstybės numatyta subsidijų schema neveiks, nes skatins darbuotojus kreiptis į Užimtumo tarnybą, o tokiu atveju valstybės biudžetui našta bus didesnė. Dėl naujosios sistemos efektyvumo suabejojo ir parlamentarė konservatorė Gintarė Skaistė.
Tuo tarpu L.Kukuraitis pabrėžė, kad pagal naująją schemą darbdavys skatinamas prisidėti daugiau – tokiu atveju daugiau prisidės ir valstybė.
„Dabar paskata darbdaviui daugiau prisidėti prie darbuotojo, atitinkamai didinant valstybės indėlį. Šiuo metu lubos yra vienas minimalus mėnesinis atlyginimas, o siūlome didinti valstybės prisidėjimą trečdaliu – iki 907 eurų. Tokiu būdu užtikrinsime, kad prastovų metu darbuotojas gaus bent iki vidutinio darbo užmokesčio siekiančias pajamas“, – tvirtino ministras.
L.Kukuraitis taip pat pabrėžė, kad subsidijos – tik dalis numatytų priemonių.
„Žiūrėti į šią priemonę, kaip į vienintelę padedančią darbdaviams, yra klaida. Tai tik penktadalis visų lėšų, skirtų padėti darbdaviams – numatytos įvairios paskolos, mokesčių atidėjimas“, – kitas priemones priminė ministras.
Nors šiuo metu siūloma, kad subsidijas gavusios įmonės turės išsaugoti darbo vietas 3-6 mėnesius, o į šią paramą negalės pretenduoti bendrovės, nuo karantino pradžios išleidusios darbuotojus į neapmokamas atostogas, L.Kukuraitis tvirtino, kad šios nuostatos dar bus svarstomos komitetuose.
Tiesa, G.Skaistei užsiminus, kad kai kurie darbdaviai išleidžia darbuotojus į apmokamas atostogas, L.Kukuraitis pabrėžė, kad to daryti įmonės negali.
„Toks variantas įmanomas tik tuo atveju, jei darbuotojus turi sukaupęs labai daug planinių atostogų – už dvejus, trejus metus. Bet ne šių metų atostogas, kuris būtinos laiko praleidimui su šeima“, – pabrėžė ministras.
Kaip keisis subsidijų dydis
Konkretus valstybės mokamos subsidijos dydis priklausys nuo darbdavių – jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė. Tokiu atveju subsidijos lubos didinamos iki 910 eurų neatskaičius mokesčių.
Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos. Tokiu atveju darbdavys darbuotojui turės mokėti tik 61 eurą per mėnesį.
Darbdavys ekstremalios situacijos ar karantino metu taip pat gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą. Tokiu atveju tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Už darbo laiką mokamas įprastas darbo užmokestis, o už prastovą – proporcingai pagal buvimo joje laiką.
Dėl subsidijų į Užimtumo tarnybą įmonės galės kreiptis nuo balandžio 5 dienos, tačiau subsidijos nepriklausys biudžetinėms įstaigoms.
Nesąžiningi darbdaviai paramos negaus
Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek finansų ministras Vilius Šapoka ne kartą pabrėžė, kad į šias valstybės subsidijas galės pretenduoti tik sąžiningi darbdaviai.
Tad Vyriausybė siūlo nustatyti, kad subsidija negalėtų pasinaudoti darbdaviai, kurie Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba išleido neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
Darbdaviai apie prastovų paskelbimą turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokama mažesnis darbo užmokestis, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.
Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius.
Už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus taip pat siūloma nustatyti didesnes baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 880 eurų, kai šiuo metu baudos prasideda vos nuo 80 eurų.
Nuo mokesčių atidėjimo iki paskolų garantijų
Verslui, patyrusiam sunkumų dėl karantino metu nustatytų apribojimų ir kilusios krizės, numatyta ir kita pagalba.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė mokesčių mokėtojų sąrašą kuriems bus taikomos pagalbos priemonės.
Į sąrašą įtrauktiems verslininkams, nuo kovo 16 d. iki šalyje galios ekstremalioji padėtis, bus taikomas atleidimas nuo delspinigių, iš jų nebus išieškomi mokesčiai, o pateikę prašymą, jie galės supaprastinta tvarka sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų. Šiems mokesčių mokėtojams bus taikomos ir analogiškos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės.
Be to, numatyta daugiau nei milijardą eurų siekiantis „Invegos“ paketas verslui – verslas gali pretenduoti į paskolų „atostogas“, garantijas ir lengvatines paskolas.
