Kitąmet tarp valstybės pajamų ir išlaidų atsiveria net 4 mlrd. eurų skylė – 3,3 karto daugiau nei šiemet, kuri lemia tokį valdžios sektoriaus deficitą, kokio jau seniai neregėjome.
Planuojamos 2021 metų valstybės biudžeto pajamos –11,385 mlrd. eurų, įskaitant 2,26 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, išlaidos – 15,49 mlrd. eurų.
Finansų ministras Vilius Šapoka Seime antradienį teikdamas 2021 metų biudžeto projektą tvirtino, kad kitų metų Lietuvos biudžeto rodikliai bus vieni geriausių Europos Sąjungoje (ES).
„Būsime tarp valstybių, kur tiek biudžeto deficitas, tiek skolos lygis bus mažiausias“, – pabrėžė V.Šapoka.
Būsime tarp valstybių, kur tiek biudžeto deficitas, tiek skolos lygis bus mažiausias, – pabrėžė V.Šapoka.
Tuo tarpu Seimo nariai dėl kitų metų biudžeto projekto turėjo įvairių pastabų ir klausimų – kaip numatyta didinti užsienio investicijų apimtis, kodėl mažėja investavimas savivaldybėms, kodėl didėja valdžios sektoriaus išlaidos arba kodėl taip atsargiai projektuojamas pajamų augimas artimiausiais metais.
Priekaištavo dėl nepatikslinto šių metų biudžeto
Konservatorius Jurgis Razma Seime apgailestavo, kad įvertinti 2021 metų biudžetą būtų lengviau, jei Vyriausybė būtų patikslinusi šių metų biudžetą.
„Tai vienintelis atvejis, kai esant tokiems neatitikimams su patvirtintu biudžetu, jis nebuvo tikslintas. Be vinguriavimų atsakykite, ar nesugebėjote to padaryti, ar nenorėjote, ar tai lėmė politiniai sprendimai – premjero nurodymas“, – ministro teiravosi J.Razma.
Atsakydamas į parlamentaro priekaištą V.Šapoka replikavo dešimtą kartą girdintis šį klausimą. Pasak jo, biudžeto sudarymo schema nenumato, kaip elgtis tokios ekstremalios situacijos metu, tačiau situacija ir prognozės keitėsi labai sparčiai.
„Būtume taisę keletą kartų, užtruktų porą mėnesių. Tai nieko daugiau neveiktume, tik kaitaliotume biudžetą“, – replikavo ministras.
Tuo tarpu Algirdas Butkevičius stebėjosi, kad 2021 metais prognozuodama 5 proc. nuo BVP biudžeto deficitą, 2022 metams Finansų ministerija suplanavusi jau mažiau nei 3 proc. nuo BVP deficitą.
„Išvardinkite nors 2-3 priemones, kaip 2 procentiniais punktais sumažinti fiskalinį deficitą per vienerius metus“, – prašė A.Butkevičius.
V.Šapoka vylėsi, kad deficitą sumažinti jau 2022 metais padės dėl ekonomikos augimo padidėsiantis pajamų surinkimas, tačiau socialdemokratė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad artimiausiais metais prognozuojamas itin atsargus pajamų augimas.
Parlamentarei kilo klausimas, ar nebekeliama tikslų ištraukti daugiau pajamų iš šešėlio. Atsakydamas į šį klausimą V.Šapoka pripažino, kad sumažinti šešėlį šiuo metu nėra realu.
„Turime būti realistiški. Kuomet sunkesni metai – ypač po krizinių metų, šešėlis yra linkęs augti. Tokių požymių šiuo metu nefiksuojame, bet kad šešėlis trauktųsi ir galėtume įkalkuliuoti papildomas pajamas, reikia priimti sprendimus, kurie pateikti Seimui – statybininko kortelė arba naujos priemonės, jei naujoji dauguma jas sugalvos“, – siūlė V.Šapoka.
Kodėl augs valdžios sektoriaus išlaidos?
Pasak finansų ministro, biudžeto projektas parengtas esant dideliam neapibrėžtumui dėl ekonominės situacijos pasaulyje ir Lietuvoje. Jo teigimu, esant tokiam neapibrėžtumui būtina vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausioms grupėms.
„Taip pat turime ne tik vengti ilgalaikių įsipareigojimų, kurie nepadengti tvariais finansais, bet ir mažinti išlaidų augimą. Tik tuomet galėsime mažinti skolos augimą“, – tvirtino V.Šapoka.
Tačiau parlamentarė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad nors išlaidas siekiama mažinti, kitąmet reikšmingai auga valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos – 6 proc.
V.Šapoka aiškino, kad prie valdžios išlaidų pateko kai kurios ekonomikos transformacijai skirtos lėšos.
„Kalbant apie daugelį DNR veiksmų, kol nėra aišku galutiniai projektai, kiek juose sudarys kietos investicijos, kurios didintų bendrojo kapitalo formavimą, jos priskiriamos kitoms išlaidoms ir dėl to priskirtina prie kitų valdžios išlaidų, bet ne prie investicijų. Tai smarkiai pasikeis, kai bus žinomi konkretūs projektai“, – aiškino ministras.
Tuo tarpu konservatorius Mykolas Majauskas teiravosi, kas ketinama daryti siekiant pritraukti daugiau užsienio investicijų į Lietuvą, nes Estijoje šis rodiklis dvigubai didesnis, o ES – trigubai.
„Vienintelis būdas turėti didesnius atlyginimus, pensijas, nepraskolinti Lietuvos – uždirbti daugiau pinigų. Lietuvoje turime chronišką problemą – žemą investicijų lygį“, – sakė M.Majauskas.
V.Šapoka tikisi, kad Lietuvai pasitempti pagal užsienio investicijų rodiklį padės lėšos, numatytos DNR plane. Visgi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigė DNR plane matanti tik išlaidas į infrastruktūrą ir pasigendanti investicijų į ateitį, kurios duotų grąžą biudžete.
Finansų ministras nesutiko su šiuo priekaištu, tvirtindamas, kad investuotas 1 euras iš DNR plano atneš 2 eurų grąžą, o kai kuriais atvejais – net 10 eurų.
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio narys Simonas Gentvilas pabrėžė, kad nors iš šios valdančiosios daugumos buvo tikimasi didesnio dėmesio regionams ir aplinkosaugai, kitų metų biudžeto projekte mažiau lėšų numatyta aplinkosaugai, mažėja savivaldybių biudžetai.
Naujų mokesčių neplanuojama
Premjero Sauliaus Skvernelio nuomone, 2021 metų valstybės biudžetas – tvarus. O finansų ministras V.Šapoka teigia, kad mokestinių pokyčių nebus imamasi, kol atsigaus ekonomika. Tuo tarpu faktinį biudžeto deficitą lems įvairios aplinkybės – tokios kaip pandeminė situacija, geopolitinės įtampos.
Svarbiausiame šalies dokumente, nulemsiančiame, kaip gyvensime kitąmet, kol kas nėra ir tryliktosios pensijos, kurios valdžioje esantys „valstiečiai“ vis dar neatsisako. Jis tvirtina, kad dabartinis Seimas dar spės priimti tam reikalingą įstatymą, o tuomet Finansų ministerija privalės rasti tam lėšų.
Finansų ministras sako, kad biudžetas kartu su visomis europinėmis lėšomis yra panašaus lygio kaip šių metų faktinė situacija.
Augs pensijos, vaiko pinigai
Nors naujų finansinių įsipareigojimų valstybės biudžeto projekte nenumatyta, išlaikomi anksčiau prisiimti įsipareigojimai didinti kai kurias išmokas – dešimčia eurų iki 70 eurų didėja vaiko pinigai visoms šeimoms ir iki 110 eurų daugiavaikėms ir auginančioms neįgaliuosius.
Minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“ kyla 35 eurais: nuo 607 eurų iki 642 eurų. Vidutinė senatvės pensija dėl indeksavimo paauga nuo 377 eurų iki 404 eurų, senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 429 eurų.
Kitąmet euru – nuo 176 iki 177 eurų – turėtų paaugti bazinis pareiginės algos dydis, todėl darbo užmokestis šiek tiek didės valstybės tarnautojams, pareigūnams, biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.
Didėja išlaidos ekonomikai, socialinei apsaugai
2021 metų biudžeto išlaidų daugiausia tenka keturiems banginiams, kuriems išlaidos palyginus su 2020 metais didėja – socialinei apsaugai išlaidos kyla 783 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 396 mln. eurų, ekonomikai – 1,06 mlrd. eurų ir švietimui – 683 mln. eurų. Ekonomikoje daugiausiai skiriama DNR planui.
Planuojama, kad kitąmet augs ne tik išlaidos, bet ir pajamos – nors prisidės ir tai, kad augs ekonomika, tačiau labiausiai augimą lems Europos Sąjungos šalių atsigavimo fondo lėšos (Recovery and Resilience Facility). Tiesa, planuojama visų mokesčių, išskyrus Gyventojų pajamų mokestį, surinkti mažiau – ypač PVM.
2021 metų biudžete pajamos iš PVM sudarys 22 proc., Gyventojų pajamų mokesčio – 19 proc., socialinio draudimo įmokų – 27 proc., ES pinigai – 12 proc.
„Sodros“ biudžetas bus teigiamas (numatomas 14 mln. eurų perviršis), PSDF biudžetas – subalansuotas.
2021 metų valstybės biudžetą jau turėtų patvirtinti naujos kadencijos Seimas.