Šios pertvarkos metu į vieną agentūrą bus konsoliduotos visos su inovacinės veiklos ir verslo skatinimu susijusios valstybės funkcijos, kurias šiuo metu vykdo trys atskiros įstaigos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) , „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). Agentūrų ir veiklų sujungimą planuojama atlikti kitų metų pirmojoje pusėje.
„Sukūrę vieną jungtinę, stiprią agentūrą norime perkrauti dabartinę sistemą ir geriau išnaudoti turimus valstybės resursus. Neabejoju, kad Lietuvos įmonės greitai pajus šių pokyčių naudą. Turime skirti daugiau dėmesio ateities ekonomikai, stiprinti Lietuvos verslą ir mūsų konkurencingumą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak ministrės, inovacinės veiklos skatinimo funkcijų konsolidavimas vienoje agentūroje padės sukurti efektyvų verslo aptarnavimą pagal „vieno langelio“ modelį. Bus sukurta nuosekli, sisteminga ir aiški pagalbos verslui sistema, kurios dėka įmonės galės gauti visas joms reikalingas paslaugas – nuo konsultacijų iki paramos naujų inovatyvių produktų kūrimui – vienoje vietoje. Agentūrų jungimas mažins jų administracines išlaidas.
Lietuvos inovacijų ekosistema vis dar atsilieka nuo kitų panašaus išsivystymo ir dydžio valstybių. Šalies silpnybėmis įvardijamos palyginti kuklios viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą versle, technologijų bei inovatyvių paslaugų eksportas. Todėl siekdama progreso šioje srityje Lietuva pradėjo inovacijų reformą. Patobulinus teisinę bazę ir pertvarkius verslui padedančias valstybės įstaigas Lietuva pradės kurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, užtikrins efektyvią inovacijų plėtrą ir sudarys sąlygas mūsų šalies įmonių proveržiui tarptautiniu mastu.
Kuriama agentūra turės viešosios įstaigos statusą. Tai leis lanksčiai įgyvendinti su technologijų ir inovacijų skatinimu susijusias funkcijas. Inovacijų agentūra ir toliau vykdys esamas „Verslios Lietuvos“ funkcijas: padės smulkiam ir vidutiniam verslui, skatins eksportą. Svarbiausia vykdant pertvarką yra pagerinti verslui teikiamas paslaugas bei efektyvinti pagalbą.
Šiuo metu aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksportas sudaro apie 14 proc. viso Lietuvos eksporto. Inovacijų reformos dėka šį rodiklį iki 2030 m. tikimasi padvigubinti. Kitas reformos tikslas – padidinti šalies įmonių produktyvumą, skirti daugiau paramos lėšų inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimui, startuolių raidai, aktyvinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
Inovacijų reformą apimančius Technologijų ir inovacijų, Mokslo ir studijų bei Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymų pakeitimus praėjusią savaitę patvirtino Vyriausybė.
