Seimas trečiadienį bendru sutarimu per pateikimą priėmė sutartį tolimesniam svarstymui.
Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius Seime kalbėjo, kad narystė EBPO yra naudinga Lietuvai.
„Tapusi pilnateise nare, Lietuva sieks išnaudoti EBPO potencialą, stiprindama šalies ekonomiką, finansų sektorių, reformuodama švietimą, socialinę užimtumo politiką bei didindama kovos su korupcija, viešojo valdymo ir reguliacinės politikos efektyvumą“, – tvirtino A.Zananavičius.
Pasak jo, pradžioje narystė EBPO Lietuvai kainuos maždaug 2,8 mln. eurų, o nuo 2022 metų šis mokestis turėtų mažėti iki 1,8 mln. eurų.
Vyriausybė nori, kad Seimas sutartį ratifikuotų iki liepos 5 dienos, kai Lietuvoje lankys EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria.
Stojimo procese Lietuva atsiliko nuo kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių – Lenkija organizacijos nare tapo 1996 metais, Estija – 2010 metais, o Latvija – 2016 metais.
Narystės rėmėjai sako, kad priklausymas organizacijai sustiprins Lietuvos reputaciją tarp investuotojų, šaliai bus naudingi EBPO ekspertų patarimai.
