Valdantieji: 2020-ųjų biudžetas – tikrosios gerosios valstybės pradžia
Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas apgailestavo, kad vienai ar kitai sričiai skirti didesnio finansavimo valdžia negali, nes ji turi dengti ankstesnių vyriausybių skolas.
„Reikia atsisukti atgal ir pažiūrėti, dėl kokių sprendimų šiandien turime mokėti – prieš dešimtmetį neatsakingai pasiskolinome 2 mlrd. eurų, po 200 mln. kasmet turime permokėti vien už didesnes palūkanas, o jeigu turėtume tuos milijonus papildomų pinigų? Niekam nereikėtų eiti streikuoti, visiems visko užtektų“, – kalbėjo V.Ąžuolas.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas teigė, kad „biudžetas augina pensijas 30-čia eurų“, o nepasitenkinimo streikai „tik vaidenasi“.
„Šį biudžetą vadinčiau tikrosios gerosios valstybės pradžia“, – teigė jis.
Valdančiuosius remiančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Zbignevas Jedinskis piktinosi, kad per daug kitąmet skiriama krašto gynybai, o frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovas Algirdas Butkevičius pasigedo efektyvaus finansinių išteklių valdymo ir biudžeto vykdymo kontrolės.
„Jeigu būtų pateiktas strateginis ir aiškus matymas, kokios yra svarbiausios valstybės prioritetinės sritys (...), būtų mažiau diskusijų nereikalingais klausimais“, – tvirtino A.Butkevičius.
Opozicija: melagių biudžetas
Biudžeto ir finansų komiteto narės Gintarės Skaistės teigimu, šalies gyventojų nuotaikos rodo, kad jie negirdi valdančiųjų savigyros apie augančias pensijas ir vaiko pinigus.
„Žmonių pasitenkinimas gyvenimo kokybe krenta. (...) Šitas biudžetas yra niekas kitas, kaip labiausiai nuviliantis dokumentas kokį esame turėję, ir aš netgi pasakyčiau, kad tai ne tik nuviliantis, bet ir melagių biudžetas“, – sakė G.Skaistė.
Pasak jos, pernai duoti „dosnūs pažadai“ mokytojams, gydytojams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams neištesėti.
Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas perspėjo, kad valdžios sektorius kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių.
„Žvelgiant į tuos pažadus, akivaizdu, kad tai buvo ne daugiau kaip rinkiminiai makaronai viešojo sektoriaus darbuotojams ant ausų“, – kalbėjo ji.
Socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė akcentavo, kad kitų metų biudžete nėra eilutės, kur būtų numatytas kovos su smurtu prieš moteris finansavimas.
Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys įspėjo, kad dėl nepalankios mokestinės naštos 2020 metais vis daugiau verslo „valdymą iškels į kitas valstybes“.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas apgailestavo, kad valdantieji Seime ne tik nepaiso prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymų biudžetui, bet priešinasi ir Vyriausybės siūlymams.
„(Prezidento) iniciatyvos viena po kitos keliauja į šiukšlių dėžę. Dalis Vyriausybės pasiūlymų valdantiesiems irgi netinka. Ketvirtadienį įspėjamąjį streiką ketina rengti mokytojai, prie jų greičiausiai prisijungs ir aukštųjų mokyklų dėstytojai“, – tvirtino jis.
J.Sabatausko žodžiais, įtampa visuomenėje auga todėl, „kad pagarbos ir atjautos žmonėms valdantieji nedemonstruoja, o gal ir nemoka to daryti“.
„Valdančiųjų formuojama valstybinė netesybų tradicija kuria ydingą situaciją, kelia visuomenės susipriešinimą, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Mišriai Seimo narių frakcijai priklausanti Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad nauji mokesčiai vys iš Lietuvos investicijas, leis „tapti neliečiamais“ stambiems ūkininkams, kurie „toliau pilsis pigų dyzeliną ne tik į savo techniką, bet ir į šeimų automobilius, o mes visi už tai mokėsime“.
„Šiame biudžete taip pat nėra vertinamas didžiausias valstybės turtas, tai yra intelektas ir protas“, – pridūrė ji.
Liberalas Simonas Gentvilas 2020 metų biudžetą vadino „mokesčių didinimo biudžetu“.
„Papildomi vaiko pinigai – kaip gera narkozė prieš mokesčių didinimą tiems patiems gyventojams, kurie tuos 20 eurų susimokės“, – aiškino jis.
Pasak S.Gentvilo, 2020 metų biudžeto projektas yra profesionalų Vyriausybės fiasko.
„Ministrai, kas kas, bet jūs savo paskutiniais metais galėjote imtis reformų“, – tvirtino S.Gentvilas.
Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas naujus mokesčius pavadino sadopopulizmu.
„Populiarios priemonės siūlomos, kurios daugiausia žalos padarys tik patiems jų reikalaujantiems“, – aiškino M.Majauskas.
Pasak jo, valstybės biudžetas priiminėjamas taip, kaip studentas rašo bakalauro darbą – paskutinę naktį: „Liko kiek daugiau nei mėnuo, o dar iki šiol nežinome, kokie bus priimami nauji mokesčiai, kaip keisis jau galiojantys.“
Biudžetui „ne“ pasakė trys komitetai
2020 metų biudžetui nepritarti siūlo parlamentiniai Audito, Žmogaus teisių bei Švietimo ir mokslo komitetai.
Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė nurodė, kad kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planui nepritarta, nes yra rizika, kad pajamų bus surinkta mažiau nei planuota, todėl bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra.
Pasak jos, į rezultatus orientuotas valstybės biudžetas vykdomas formaliai, neužtikrintas tinkamas asignavimų pagrįstumas. Komiteto vadovė taip pat akcentavo, kad biudžete nepakankamai ruošiamasi sunkmečiui.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša nurodė, kad komitetas biudžeto projektui nepritarė, nes jame nenumatyta pakankamai lėšų švietimo darbuotojų darbo užmokesčiui.
„Neužtenka lėšų mokytojų ir dėstytojų algoms kelti“, – pristatydamas komiteto išvadą Seime teigė jis.
Projektui taip pat nepritaręs Žmogaus teisių komitetas nurodė, kad jame neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms.
Po pirmojo svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra.
Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas perspėjo, kad valdžios sektorius kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių.
Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime dokumentas bus grąžintas Vyriausybei, o antrą kartą Seimas jį svarstys gruodžio 10-ąją, o galutinai turėtų būti priimtas gruodžio 12 arba 17-tą.
