Už rezoliuciją balsavo 45 Seimo nariai, prieš – 15 bei 39 susilaikė. Vėliau Seimas 49 balsais prieš 46 rezoliuciją atmetė.
Dokumento projektą pristatydama Ingrida Šimonytė teigė, kad palikus nepakeistą tvarką, formuojant kitų metų valstybės biudžetą, „įsipareigojimai (valstybės gyventojams – BNS) gali būti nepakeliami arba bent jau nebus galima visko suderinti vienu metu“.
„Niekas čia nėra išprotėjęs mokesčių didintojas, bet palikti situaciją tokią, kokia yra, ir kitais metais vėl gauti tokį patį Europos Komisijos raportą, būtų truputėlį skaudu“, – teigė ji.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys tikino, kad Lietuva Eurostato duomenimis yra beveik vienintelė valstybė, kurioje gerėjant ekonomikai, socialinė atskirtis auga.
„Jokiomis socialinėmis programomis nieko neužkamšysime, jeigu nesutvarkysime mokestinės sistemos“, – pareiškė jis.
23 parlamentarai siūlė Seimui priimti rezoliuciją dėl NPD įšaldymo ties dabartiniais 300 eurų, o ne didinti kasmet po 100 eurų, kaip yra suplanuota anksčiau. Pasak rezoliucijos iniciatorių, dėl NPD dydžio kėlimo biudžetas netektų daugiau kaip 300 mln. eurų pajamų per metus.
Taip pat siūlyta pradėti konsultacijas dėl sprendimų, būtinų priimti kartu su 2020 metų biudžetu, kad būtų kompleksiškai ir iš esmės pradėtos spręsti problemos, susijusios su poreikiu didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir kartu užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančių viešųjų paslaugų kokybę. Tam ir būtų panaudotos dėl NPD įšaldymo sutaupytos lėšos.
Valdantieji pernai vasarą priėmė sprendimus, kuriais nuo 2019 metų padidintas NPD ir išplėstos jo taikymo ribos. Finansų ministras Vilius Šapoka kartoja, kad NPD didinimas yra viena efektyviausių priemonių kovojant su skurdu.
