Už įstatymo projektą balsavo 102, prieš – 0, susilaikė 10 Seimo narių.
Pelno mokesčio lengvata bus taikoma, jeigu įmonei suteikta valstybės pagalba neviršys Europos Sąjungos leistinos sumos – iki 25 proc. investicijų. Tai reiškia, kad ši suma būtų išdalinama 20-čiai metų.
Lengvata galės naudotis duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos bei gamybos įmonės – investicijos į jas turėtų didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai.
Tačiau lengvatą įmonės prarastų, jei Vilniuje ir Vilniaus rajone veikiančios įmonės investicijos per metus nebesiektų 30 mln. eurų, arba vidutinis jos darbuotojų skaičius nebeviršytų 200, o kitoje šalies teritorijoje – atitinkamai 20 mln. eurų ir 150 darbuotojų.
Jeigu stambus investuotojas investuos virš 100 mln. eurų, Lietuva galėtų kreiptis į Europos Komisiją, kuri nustatytų kitas mokesčių lengvatos „lubas“ atsižvelgiant į jo gaunamą valstybės pagalbą.
Priimant įstatymą konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad reikia daugiau įstatymų, kuriais kuriamos naujos darbo vietos.
„Reikia daugiau tokių įstatymų, kuriais kuriamos naujos darbo vietos, daugiau iniciatyvų, kai kepamas didesnis pyragas, dėl kurio geriau visiems, o ne bandoma jau suvirškintą pyragą suvaldyti dar kartą“, – kalbėjo jis.
Anot jo, „Investuok Lietuvoje“ prognozuoja, kad per 5 metus dėl šio įstatymo Lietuvoje bus pritraukta investicijų už 200 mln. eurų, maždaug 7 investicijos po 30 mln. eurų. Teigiama, kad bus sukurta 2 tūkst. darbo vietų, kurių vidutinis atlyginimas bus maždaug 1,8 tūkst. eurų.
„Siūlau nesustoti. Toliau mažinti biurokratines kliūtis įvairiems leidimams, ateinantiems investuotojams, investuoti į kritinę infrastruktūrą ir, žinoma, reformuoti švietimą“, – kalbėjo jis.
Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė balsuosiantis prieš įstatymo projektą. Anot jo, „viskas gerai, kai ateina investicijos ir kuriamos darbo vietos“, tačiau pelno mokesčio surinkimas mūsų šalyje atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio beveik dvigubai.
„Šiuo įstatymu siūloma net 20 metų atleisti investuotoją nuo pelno mokesčio, nesvarbu, kokie bus pelnai. Tai ne pats protingiausias žingsnis, žinant, kad Lietuva yra tarp tų šalių, kur perskirstymas yra vienas mažiausių. Užsibrėžta 20 metų nemokėti pelno mokesčio yra meškos paslauga viešajam sektoriui, bendrajam gėriui ir mokesčių mokėtojams“, – tikino jis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Algirdas Butkevičius taip pat pritarė šiam įstatymui ir teigė, kad jis padės pritraukti į šalį naujų investuotojų. Taip pat padės konkuruojant su kitomis valstybėmis dėl didelių investicijų.
„Pelno mokestis sudaro maždaug vidutiniškai 6 proc. valstybės biudžeto pajamų struktūroje. Tai reiškia, kad atėjęs investuotojas 94 proc. kitų mokesčių sumokės mūsų valstybei. O kai kurie Seimo nariai kalba apie tai, lyg jau dalinamės pyragą“, – tikino jis.
„Valstietė“ Vida Ačienė taip pat pritarė įstatymo projektui bei tikino, kad pačios savivaldybės turės daugiau galimybių pritraukti į investicijas į savo regionus.
„Būtent nuo savivaldos aktyvumo priklausys naujų investicijų pritraukimas bei darbo vietų kūrimas. Kitaip tariant, meškerė yra duota, žuvį turės pasigauti patys“, – įsitikinusi ji.
